Jūsų vaikas vartoja narkotikus: kaip padėti?

Tokio scenarijaus panevėžiečių šeima nė baisiausiame košmare nesapnavo. Pavyzdine aplinkinių laikyta šeima buvo ypač sukrėsta, kai sužinojo, kad jų paauglė dukra vartoja narkotikus, tokius kaip amfetaminas.

Tėvai buvo pastebėję, kad dukra elgiasi neįprastai – ypač keista jiems buvo, kad buvusi rami, neišsišokanti mergina ėmė nepagrįstai pykti dėl smulkmenų, gera mokine buvusi mergina ėmė demonstruoti ypač prastus rezultatus mokykloje. Naktimis vaikščiodavo, negalėdavo užmigti. Tėvai visa tai nurašė sunkiam brendimo laikotarpiui. Vis dėlto be reikalo.

Galiausiai tiesą jie išgirdo iš dukters draugės ir tuomet nė nežinojo, ko imtis. Juolab dukra nemanė, kad jai reikia pagalbos.

Ženklai, išduodantys apie priklausomybę

Vaiko priklausomybę nuo narkotikų išduoda tam tikri ženklai, priklausomai nuo svaigalų rūšies.

„Aš manau, jog čia tik fasadas toks, kad šeima pavyzdinė, kad joje viskas tvarkoje. Gal vaikui mažai dėmesio tėvai skiria, gal vaiką apleidžia per savo darbus, per užimtumą savo? Nesidomi juo – kaip jis gyvena, su kuo bendrauja, ką veikia laisvalaikiu, su kuo leidžia laiką? Manau, kad jeigu mano vaikas vartotų kažkokius svaigalus, aš iškart pastebėčiau, nes vaikas elgtųsi ne taip, kaip elgdavosi kiekvieną dieną“, – teigė VšĮ „Apsisprendimas“ socialinis darbuotojas Linas Žakis. Anot jo, vaiko priklausomybę nuo narkotikų išduoda tam tikri ženklai, priklausomai nuo svaigalų rūšies: „Migdo jį, akys stiklinės arba būna atvirkščiai, kad jį kankina nemiga, nenusėdi vietoje. Skirtingi atvejai būna.“

Priežastys, kodėl paauglys įninka į narkotikus, būna skirtingos. „Gal iš vaikystės kažkas, gal noras, poreikis būti reikalingu, svarbiu, „kietu“? Norisi bendravimo, norisi pritapti prie tų draugų, kurie, jų akimis, atrodo „kieti“: savaime, jeigu aš prie jų, priimu jų sąlygas, elgiuosi kaip jie: jei jie vartoja, tai irgi vartoju. Gal vaikas nepasitiki savimi? Gal jie atrodo tokie drąsūs, pasitikintys ir todėl traukia? Vaikas mano, kad jeigu eis su jais, jo gyvenimas irgi bus patogus, jis ir pats bus drąsus, pasitikintis savimi“, – svarstė jis.

Nereikia gąsdinti

Klaipėdos priklausomybės ligų centro vaikų ir paauglių psichiatrė Banga Nastopkaitė 15min teigė, kad sužinoję, jog vaikas vartoja narkotikus, tėvai reaguoja labai įvairiai.

„Tai priklauso nuo tėvų asmenybės, išsilavinimo, gyvenimo būdo, požiūrio į aplinką. Vieni imasi adekvačių priemonių padėti savo vaikui, kreipiasi pagalbos į specialistus, laikosi pateiktų rekomendacijų. Kiti neigia šią problemą, kaltindami aplinką ir tuos, kurie „šmeižia“ jų vaiką“, – sakė specialistė.

Anot B.Nastopkaitės, klysta tie tėvai, kurie vaiką gąsdina įvairiomis bausmėmis, naudoja smurtą, tuo dar labiau gadindami tarpusavio pasitikėjimą ir stumdami vaiką nuo savęs.

VšĮ „Apsisprendimas“ socialinis darbuotojas Linas Žakis teigė, kad pirmiausia tėvai, sužinoję, kad jų vaikas vartoja narkotikus, turėtų kreiptis į specialistus – psichologą, narkologą. Su tuo sutinka ir B.Nastopkaitė.

„Visų pirma, tėvai su vaiku turėtų kreiptis į psichologą, kuris išsiaiškina priežastis, lėmusias norą svaigintis. Su psichologu aptariamos pagalbos galimybės, konsultuojami visi šeimos nariai. Jei paauglys griežtai atsisako pagalbos, į psichologą turi kreiptis tėvai. Jei situacija sudėtinga, reikalingas medikamentinis gydymas, psichologas rekomenduoja kreiptis į psichiatrą“, – paaiškino B.Nastopkaitė.

Dažniausiai, pasak psichiatrės, paaugliai konsultuojami ir gydomi ambulatoriškai. Stacionarinis gydymas taikomas tik esant sudėtingai situacijai, ir kai pats paauglys sutinka gydytis bei yra motyvuotas keisti gyvenimo būdą.

„Būtinas visų šeimos narių palaikymas. Jei gydymo pats vaikas nenori, jam neįmanoma padėti gydymo įstaigoje. Tuomet reikalingos kitos socialinės ir teisinės priemonės. Priverstinį gydymą Lietuvoje skiria teismas. Tai atliekama specializuotose gydymo įstaigose“, – teigė B.Nastopkaitė.

L.Žakio teigimu, jei vaikas nenori gydytis, reikia atrasti būdą jį sudominti. „Dažniausiai tokie vaikai pradeda reabilituotis, sveikti tik su išorine motyvacija. Tėvai atsisako, teisėsauga įsikiša. Vis dėlto palaipsniui jie užsikabina už reabilitacinės programos. Jiems galbūt patinka būti blaiviems, sveikiems ir kitomis akimis matyti pasaulį“, – svarstė socialinis darbuotojas.

Kaip vyksta gydymas nuo priklausomybės kvaišalams? Anot L.Žakio, per bendravimą, per įvairias skiriamas užduotis. „Bandome sudominti vaiką, kad jis pakeistų savo mastymą, požiūrį, nuostatas. Pas mus programa tunka 11 mėnesių, tai ilgas darbas“, – teigė jis.

Negailestinga statistika

Statistika žiauri. Tik trys iš dešimties pasikeičia, baigia vartoti. Didžioji dalis grįžta prie to paties, – negailestingą statistiką apibendrino L.Žakis.

Vis dėlto, net išėję ilgą gydymo programą, kai kurie – didžioji dalis – grįžta prie senų įpročių. „Statistika tokia, kad 30 proc. grįžta prie narkotikų. Statistika žiauri. Tik trys iš dešimties pasikeičia, baigia vartoti. Didžioji dalis grįžta prie to paties“, – negailestingą statistiką apibendrino L.Žakis.

Anot jo, šiuo metu VšĮ „Apsisprendimas“ yra nepilnamečių, kurie dar prieš keturis–penkis mėnesius atrodė taip, kad nė neįmanoma pagalvoti, jog jų gyvenimas pakryps į geresnę pusę. „Jokių socialinių įgūdžių, pvz., vaikas, užaugęs vaikų namuose, kuriuose dešimčiai vaikų – vienas specialistas, bet šis vaikas šiandien pasikeitęs, prisiėmė atsakomybes, elgiasi visai kitaip“, – gyrė socialinis darbuotojas. Vis dėlto jis pridūrė, kad būna ir taip, kad beveik per metus laiko taip ir nepavyksta prisibelsti į vaiko širdį ir jam padėti.

„Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, dalinai finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.