Duodama interviu „Lietuvos rytui“ K.Brazauskienė sakė, kad rentos ji prašė laikydamasi Lietuvos įstatymų ir dabar ją liūdiną, kad artėjant Algirdo gimtadieniui ji negali visų minčių skirti jam, o turi gintis nuo puldinėjimų. „Esu priversta gintis lyg nusikaltėlė, įsprausta į kampą“, - sakė K.Brazauskienė.
Moteris sako, jog ji tikrai dar gali pati užsidirbti, tačiau prezidento našlės renta yra tam tikra prezidento institucijos dalis. „Ar jos atsisakydama nepasirodyčiau arogantiška Prezidento įstatymo kūrėjų atžvilgiu?“ - klausė moteris.
Ji sakė, kad Algirdo prezidentinę rentą, o taip pat premjero atlyginimą jie išdalindavo žmonėms, tad ir savo rentą ketino panaudoti labdarai. Paklausta, ar įregistravę civilinę santuoką jie nesvarstė galimybės prašyti ir bažnytinės, K.Brazauskienė teigė, jog Algirdo padorumas buvo ne paradinis. Ir būtent tas padorumas jam neleido taip pasielgti dėl pirmosios santuokos. „Abu supratome: kaip atrodytų, jei prezidentas imtų ir nubrauktų savo buvusį gyvenimą, savo pirmąją, bažnytinę, santuoką? Ar tai būtų gražu ir padoru prieš vaikus, anūkus“, - sakė K.Brazauskienė.
Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros vedėjas, buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas profesorius Egidijus Kūris „Lietuvos rytui“ sakė, kad visur pasaulyje, taip pat ir pagal mūsų teisę, našliais laikomi tie, kurie buvo santuokoje su velioniu tada, kai jis ar ji mirė, o ne tie, su kuriuo ar kuria ankstesnė santuoka buvo nutraukta. Tad, jo teigimu, K.Brazauskienė turėjo pilną teisę kreiptis dėl rentos.
Jis taip pat pridūrė, kad renta buvo sumanyta ne vien kaip našlio ar našlės išlaikymas, bet ir kaip pagarbos savo valstybei ir jos prezidento institucijai ženklas.