Pasak jo, Lietuva tarptautiniame lygmenyje laikosi pozicijos, kad Baltarusijos ir Rusijos piliečiams turi būti vienodi suvaržymai.
„Jeigu jis (sušvelninimas Baltarusijos piliečiams – BNS) liktų tokia forma, kaip yra, išskiriant šias dvi valstybes, tai (vetavimas – BNS) būtų labai tikėtina“, – sekmadienį LRT laidai „Savaitė“ pareiškė K.Budrys.
„Lietuva yra vienas pagrindiniu balsų, kuris sako, kad Baltarusija turi eiti viena greta su Rusija kalbant apie sankcijas. Tokios pozicijos laikomės tarptautiniame lygmenyje, Europos Sąjungoje kalbant apie sankcijas. Ir mes įtikiname savo partnerius, kad to reikia. Todėl negalime diferenciacijos daryti nacionaliniame lygmenyje. Tai nebūtų tinkama priemonė ir tinkama žinia“, – teigė patarėjas.
Pasak jo, įstatymo iniciatyva yra sveikintina, nes nacionaliniu, taip pat ir įstatymo lygmenyje reikia užsitvirtinti tam tikrą poziciją ir taikyti priemones Lietuvai grėsmę keliančioms valstybėms.
K.Budrys sako, kad reikia išlaikyti ir toliau humanitarinį kelią į Lietuvą patekti opozicijos atstovams iš Rusijos ir Baltarusijos. Taip pat jis mano, kad sankcijos neturėtų paliesti dabar jau čia, Lietuvoje esančių ir gyvenančių Rusijos ir Baltarusijos piliečių teisių „kokia nors forma“, ypač, kai kalbama apie atvykusiuosius humanitariniais pagrindais.
„Tačiau ko mes negalime su leisti daryti, tai diferencijuoti politiniu tokiu va būdu Rusijos ir Baltarusijos sakant, kad viena valstybė yra labiau agresyvi negu, kad kita valstybė ar tai kitą kažkokią negera žinią siųsti į pasaulį“, – kalbėjo K.Budrys.
NSGK poziciją dėl anksčiau siūlytų ribojimų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams suteikiant Lietuvos pilietybę ar įsigyjant nekilnojamąjį turtą, sušvelnino šią savaitę.
Parlamentarai sutarė atsisakyti anksčiau siūlyto ribojimo Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje. Ši galimybė metus būtų ribojama Rusijos piliečiams ir jų įsteigtoms ar valdomoms bendrovėms.
Siūloma stabdyti Rusijos piliečių prašymų ir sprendimų dėl Lietuvos pilietybės priėmimą, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo atitinka pilietybės suteikimo reikalavimus natūralizacijos pagrindu ir kai turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę pagal kilmę. Abiem atvejais būtų papildomai tikrinama, ar jie nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai.
NSGK buvo informuotas, kad natūralizacijos būdu pernai Lietuvos pilietybė suteikta 16 Baltarusijos ir 29 Rusijos piliečiams, pagal kilmę pilietybė atkurta šešiems Baltarusijos ir 17 Rusijos piliečių.
