„Manyčiau, kad tuo atveju, kai (...) trečiųjų valstybių piliečių prievartinis stūmimas per mūsų valstybės sieną vyksta priešiškais tikslais, turime turėti visas priemones, taip pat ir tas, kurios taikomos dabar. Kitomis sąlygomis, kai tie srautai mažesni, turbūt galima taikyti ir kitas priemones“, – antradienį Žinių radijui sakė Kęstutis Budrys.
Taip jis komentavo Vidaus reikalų ministerijos bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno idėją įstatyme įteisinti migrantų apgręžimą pasienyje.
Dabar tai daroma vadovaujantis vidaus reikalų ministrės įsakymu.
„Turėtume vertinti, ar mums reikėtų papildomai sureglamentuoti, ar galima tai padaryti kitu keliu. Negalėčiau atsakyti dėl to, kokiu lygmeniu tai turėtų būti užfiksuota. Faktas, kad vertindami turėtume pripažinti, jog tai buvo sėkminga priemonė būtent atsakyti į hibridines atakas“, – teigė K.Budrys.
Jis pabrėžė, kad daugiau nei prieš metus prasidėjusi neteisėtos migracijos banga nėra natūralus procesas, o trečiosios šalies surengta hibridinė ataka prieš Lietuvą ir Europos Sąjungą.
„Dabartinė situacija, kaip yra dabar suvaldoma, ji tikrai mus tenkina. Bet ne viskas nuo mūsų priklauso, kai nėra procesas natūraliai, be svetimos valstybės pagalbos vykstantis. Čia reikėtų vertinti ir Baltarusijos pusės ketinimus skatinti ar didinti tuos srautus“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
Praėjusią savaitę Vidaus reikalų ministerija patvirtino rengianti įstatymo projektą, kuriuo būtų įteisintas migrantų apgręžimas pasienyje. Kaip nurodė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, teisės akte būtų numatyta, jog tokias priemones pasieniečiai galėtų taikyti ekstremaliosios, nepaprastosios ir karo padėties metu.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas L.Kasčiūnas ketvirtadienį pareiškė, jog neteisėtų migrantų apgręžimo politiką būtų galima įtvirtinti įstatymo lygmeniu, tačiau tam dar reikia politinio sutarimo.
Apgręžimo Lietuva ėmėsi pernai, reaguodama į migrantų antplūdį pasienyje su Baltarusija ir apkaltinusi Minsko režimą to organizavimu.
Iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai vidaus reikalų ministrė įsakymu leido pasieniečiams apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista daugiau kaip 11 tūkstančių. Dalis migrantų ne vieną kartą mėgino nelegaliai kirsti Lietuvos sieną.
Kai kurie kritikai sako, kad šiuos veiksmus galima laikyti išstūmimais, kurie pažeidžia tarptautinę teisę. Pareigūnai tvirtina, kad migrantus jie ne išstumia, o neįleidžia į Lietuvos teritoriją.
Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ Fundamentalių teisių biuras yra sukritikavęs Lietuvą dėl pasieniečių taikomo kolektyvinio migrantų atstūmimo.
Anot biuro, tokia praktika prieštarauja tarptautinei teisei ir Europos žmogaus teisių konvencijai, o galimybės pateikti prieglobsčio prašymą oficialiame pasienio kontrolės punkte realiai neveikia.
