„Reikėtų atskirti, kas yra pratybų scenarijai, kas yra scenarijai prognozei ir kas yra žvalgybos informacija, kai žinome, ką priešininkas planuoja, čia šiek tiek skirtingi žanrai. (...) Pratybų scenarijai yra įvairiausi, bet jų tikslas ne atspėti ateitį, o pratreniruoti pajėgas“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė K.Budrys.
Jis pažymėjo, kad prieš Rusijos invaziją į Ukrainą Vakarų žvalgybos šiuos planus žinojo dar 2021 metų pabaigoje, ir tai buvo ne galimų grėsmių scenarijus, o konkretūs planai.
„Kai buvo pasirengimas Rusijos pajėgų įsiveržti į Ukrainą 2021 metų pabaigoje, žvalgyba žinojo, konkrečius planus, ketinimus, tai nebuvo vienas iš scenarijų, tai buvo konkretus planas, kurį žvalgyba žinojo ir kuris po to buvo įgyvendinimas“, – teigė K.Budrys.
Vokietijos leidinys „Bild“ antradienį paviešino karinių pratybų scenarijų, kuriame Vokietijos ginkluotosios pajėgos ruošiasi hibridiniam Rusijos puolimui NATO rytiniame flange.
Šiame plane sudėliotas išsamus galimo karinio konflikto scenarijus, pradedant nuo vasario, kai Kremlius neva pradeda mobilizacijos bangą ir pašaukia 200 tūkst. karių, toliau puola Ukrainą, skina pergales ir vasarop pradeda hibridinį karą prieš Baltijos šalis. Vyksta susirėmimai, padėtis aštrėja.
Vėlesniais mėnesiai Rusija perkelia dalį karių į Karaliaučių ir galiausiai metų pabaigoje vyksta susirėmimai pasienyje. Jungtinėse Valstijose ką tik baigiasi rinkimai, o Rusija pradeda invaziją. NATO atsakas 2025-aisiais – 300 tūkst. karių rytiniame sparne.
