„Tai, kas susiję bendrai su priežiūra visų įsigijimų, ir tos kasdienės priežiūros, auditavimo ar tai būtų, kad tyrimo organizavimo, kai iškyla abejonių, mes tą pajėgumą turime stiprinti ir tai tikrai bus kalba po rinkimų su naujuoju ministru ir naująja Vyriausybe, kaip tą veiklą organizuoti“, – Žinių radijui antradienį sakė Kęstutis Budrys.
„Suprantame, kad taip smarkiai didinant finansavimą gynybai, kai toks didelis kapšas pinigų yra vienos institucijos rankose, turi būti ir priežiūrinė funkcija lygiai taip pat stiprinama tiek krašto apsaugos sistemos viduje, tiek pat iš išorės“, – pridūrė jis.
Vis tik K.Budrys akcentavo, kad viešieji pirkimai įsigyjant ginkluotę turi būti nuolat prižiūrimi.
„Suprantame kainą, kuri yra daug didesnė negu kad galimai neefektyviai panaudotos lėšos ar prarasti pinigai“, – kalbėjo prezidento vyriausiasis patarėjas.
„Čia kaina yra pasitikėjimas kariuomene ir tai yra pamatas“, – teigė jis.
Šiemet Lietuva krašto apsaugai jau skyrė apie 3,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad Lietuva gynybai kasmet turėtų skirti bent 3,5 proc. BVP, tuo metu krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigė, jog finansavimas turėtų didėti iki 4 proc. BVP.
Pastaruoju metu dėl skaidrumo gynybos sistemoje buvo susikirtę „valstietis“ Dainius Gaižauskas bei krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Kalbėdamas apie galimai neskaidrų dronų pirkimą, D. Gaižauskas teigė turintis informacijos, jog Gynybos resursų agentūroje dirbęs asmuo perėjo dirbti į dronus gaminančią bendrovę.
Tuo metu L. Kasčiūnas tvirtino išsiaiškinęs, kad aptariamas asmuo – Valdas Dambrauskas – Gynybos resursų agentūrą paliko šių metų vasarį ir nebuvo atsakingas už dronų pirkimą.
