Kaip rašoma pirmadienį Užsienio reikalų ministerijos (URM) išplatintame pranešime, ministras akcentavo, kad NATO viršūnių susitikime Hagoje būtina sutarti dėl 3–3.5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) išlaidų gynybai ribos, nes tai „adekvačiau atlieptų Aljanso poreikius nei dabartinis 2 proc. įsipareigojimas“.
„Žodžiai neatgrasys imperialistinių ambicijų vedamos Rusijos, tik NATO karinė galia gali tai padaryti“, – pranešime cituojamas K.Budrys.
„Europa turi atlikti savo namų darbus. Turime būti ambicingi didindami išlaidas gynybai, nes tik taip galime būti saugūs. Svarbu, kad kiekviena šalis Aljanse prisiimtų atsakomybę ir savo veiksmais demonstruotų tvirtą įsipareigojimą mūsų bendram saugumui. Tai įmanoma tik dedant pinigus ant stalo, tik iškeliant gynybą kaip prioritetą“, – teigė jis.
Pirmojo K.Budrio ir NATO generalinio sekretoriaus susitikimo metu, anot ministerijos, buvo aptartas pasirengimas NATO viršūnių susitikimui Hagoje, karinės paramos Ukrainai didinimas, Europos saugumo iššūkiai, NATO sąjungininkų išlaidų gynybai didinimo būtinybė.
Anot URM, K.Budrys susitikime teigė, kad NATO sąjungininkes sieja kertinis įsipareigojimas bendram saugumui, o NATO sutarties penktasis straipsnis – nepamainoma jo ašis. Pasak ministro, svarbu „ir toliau puoselėti transatlantinį ryšį, nes tai yra Aljanso stiprybės pagrindas“.
Ministras taip pat pabrėžė, jog Lietuva rimtai žiūri į savo bei kolektyvinį saugumą, apie tai byloja Lietuvos priimami sprendimai saugumo ir gynybos srityje.
„Esame tarp lyderių pagal gynybos išlaidas tarp NATO šalių jau dabar skirdami beveik 4 proc. BVP. Nuo 2026 metų į gynybą investuosime 5–6 proc. BVP, taip didindami ne tik savo, bet sąjungininkų ir viso Aljanso saugumą. NATO stiprybė matuojama gynybiniais pajėgumais ir mūsų sugebėjimu veikti drauge. Todėl privalome būti stiprūs ir vieningi“, – sakė K.Budrys.
Kaip skelbė BNS, sausio viduryje Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą, kad Lietuva gynybai per penkerius metus turėtų skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba apie 12 mlrd. eurų.
Lietuva siekia surinkti daugiau papildomų lėšų, kad iki 2030 metų būtų suformuota nacionalinė divizija, pasirengta priimti vokiečių brigadą. Dalį pinigų svarstoma gauti iš ekonomikos augimo, skolinantis ir koreguojant mokesčius.
Nyderlandų politikas M.Rutte į NATO generalinio sekretoriaus pareigas paskirtas 2024 metų spalį, 2010–2024 metais jis ėjo Nyderlandų ministro pirmininko pareigas.
