„Prezidentė galėtų kalbėti konkrečiai, koks galėtų būti jos įnašas, ką ji pati galėtų daryti, prie to prisidėti. Ji sakė, kad nereikia kariauti, bet reikia bendradarbiauti partijoms – tai šventa tiesa, tačiau prezidentė amžinai kovoja su partijomis“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas (TSPMI) Kęstutis Girnius.
TSPMI profesoriaus Tomo Janeliūno teigimu, prezidentės kvietimas į partijas dabartiniame politinės korupcijos skandalo kontekste atrodo naivokas.
„Nėra aiškios krypties, ką daryti toliau: tas kvietimas švarinti partijas, kviesti savanorius eiti į partijas su skaidriais siekiais – jis gal ir teisingas, bet šiek tiek naivus, nes po tokių sukrėtimų partijos apskritai tampa labai vengtinos naujiems žmonėms, kurie galėtų tikėti, kad politika gali būti skaidri ir švari“, – pastebėjo jis.
Tuo tarpu LRT televizijai metinį pranešimą komentavusi Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė sakė, kad prezidentės savikritika buvo per santūri.
„Ta savikritika, kuri pasirodė viename sakinyje, ji amortizuojama toliau buvusioje kalboje. Man ši jos savikritika buvo per santūri“, – sakė ji.
Prezidentė savo pranešime teigė, jog oligarchinį demokratinės sistemos užvaldymą pavyko pristabdyti, „nors visi skaudžiai nusideginome pirštus. Taip pat ir aš“.
BNS kalbinti politologai sutarė, kad kalba buvo tinkamai subalansuota ir joje aptarti svarbiausi klausimai, kurie šiuo metu dominuoja Lietuvos politinėje erdvėje.
„Didžioji akcentų dalis buvo skirta aktualijoms, politinės sistemos būklei įvertinti ir tikrai daug dėmesio skirta ir politinių partijų krizei, ir politikos bei verslo susiliejimui, ir teisėsaugos institucijų veiklai įvertinti. Greičiausiai to ir buvo tikimasi iš šio pranešimo, nes akivaizdu, kokie klausimai šiuo metu dominuoja mūsų politinėje sistemoje“, – sakė T.Janeliūnas.
K.Girnius teigė, kad ši kalba jam pasirodė viena geriausių iš prezidentės kalbų: „nėra smulkmeniško sąskaitų suvedinėjimo, nėra per daug pamokymų, daugiau dėmesio skiriama, ką reikėtų padaryti“.
Politologai atkreipė dėmesį, kad užsienio politikai dėmesio buvo skirta gana nedaug, bet toks sprendimas yra suprantamas, nes užsienio politika nebuvo klausimas, šiuo metu dominavęs Lietuvos viešojoje erdvėje.
Vis dėlto K.Girnius pastebi, kad kalbėdama apie Lietuvos strategines partneres, prezidentė paminėjo Lenkiją. „Ilgą laiką buvo įtempti santykiai, tai aš manau, kad čia galutinis įrodymas, jog pati prezidentė pasiryžusi santykius gerinti ir galutinai palaidoti nesutarimus“, – sakė jis.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį Seime skaitė devintąjį metinį pranešimą.
Tai priešpaskutinis jos metinis pranešimas: D.Grybauskaitės kadencija baigiasi 2019 metų vasarą.
D.Grybauskaitė prezidente buvo išrinkta 2009 metų gegužę, o 2014 metų birželį perrinkta antrai penkerių metų kadencijai.
-
D.Grybauskaitė: demokratijos užvaldymą pristabdėme, nors skaudžiai nusideginome – taip pat ir aš
-
Prezidentės nužvelgtas R.Karbauskis jos kalbą palydėjo santūriais plojimais
-
S.Skvernelis ir R.Karbauskis prezidentės pranešime sau kritikos neįžvelgė
-
Prezidentė kritikavo selektyvius Seimo tyrimus, bet V.Bakas išgirdo paramos žodžius
-
Prezidentės metinis pranešimas: penki svarbiausi akcentai
-
V.Adamkus: istorija įvertins šį prezidentės pranešimą
-
Ekonomistai: prezidentė akcentavo esminius ekonominius pasiekimus, išryškino problemas
