Minėtas dvyliktukas:
- socialdemokratas Vytenis Andriukaitis,
- liberalas Petras Auštrevičius,
- anksčiau į Seimą mėginęs kandidatuoti Alfonsas Butė,
- Petras Gražulis iš Mišrios Seimo frakcijos,
- vienas iš Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės steigėjų Arvydas Juozaitis,
- anksčiau į Seimą nesėkmingai kandidatavęs Kazimieras Juraitis,
- europarlamentaras Valentinas Mazuronis,
- buvęs SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda,
- iš Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos pašalintas Mindaugas Puidokas,
- Centro partijos pirmininkas Naglis Puteikis,
- premjeras Saulius Skvernelis,
- Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė Ingrida Šimonytė.
Kol kas pareiškinių dokumentų nėra pateikę apie kandidatavimą paskelbę lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos vadovas Valdemaras Tomaševskis, vilnietis Tomas Šimaitis ir buvęs Ledo ritulio federacijos prezidentas Vitas Gudiškis. Pateikti dokumentus jie gali iki kovo 8-osios, o iki kovo 28-osios privalu surinkti 20 tūkstančių parašų, kad galėtų būti įregistruoti kandidatais į prezidentus. Matyt, tą padaryti pavyks ne visiems, kaip ir atgauti 4,6 tūkst. eurų užstatus (tam reikės surinkti ne mažiau kaip 7 procentų rinkėjų balsų).
Apie kandidatus ir jų galimybes – interviu su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentu Kęstučiu Girniumi.
– Kiek, jūsų manymu, iš tų 15 bus įregistruoti kandidatais, t. y. keliems pavyks susidoroti su parašų rinkimu?
– Norėčiau, kad kuo mažiau, bet bijau, kad galbūt kokiems 11–12 pasiseks.
– Neaišku, ar visi 15 tikrai tuos pareiškinius dokumentus atneš, dabar kol kas dar ne visi tai yra padarę. Kaip jūs juos suskirstytumėte? Turiu galvoje pagal programas, pagal populiarumą, pagal galimybes apskritai – kurių galimybės didžiausios?
– Manyčiau, kad reikėtų suskirstyti į tris grupes. Dešinieji – tai būtų Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė ir Petras Auštrevičius, sakykim, tokie tradiciniai kairieji – tai Saulius Skvernelis, Vytenis Andriukaitis ir Valentinas Mazuronis. Ir tada – tie labiau populistiniai, sunkiau prognozuojami – tai būtų Arvydas Juozaitis, Mindaugas Puidokas, Naglis Puteikis ir Valdemaras Tomaševskis. Jis dar koks nežinomasis, bet irgi atims balsų iš S.Skvernelio. Tai, manau, kad reikėtų [skirstyti] į tas tris grupes.
– O tuos visus kitus? Jūs apskritai manote, kad jie tiktai, vadinkime, turistai?
– Jie yra turistai ir liks turistai. Ir, manau, kad ir M.Puidoką ir V.Mazuronį irgi ilgainiui reiks priskirti prie turistų. Aš labai abejoju, ar jie surinks 1–2 procentus balsų.
– Yra tos trys grupės – kaip jūs dabar vertinate kanidatų galimybes tose grupėse?
– Tose grupėse yra toks įdomus reiškinys. Vis tiek Lietuva yra kairiųjų šalis, kairiosios partijos valdo Lietuvą jau 20 iš 28 metų, bet per prezidentų rinkimus dešinieji laimi paradoksaliai. Tai manau, kad faktiškai yra trys, tarp kurių bus pagrindinės kautynės. Varžybos bus tarp tų trijų – S.Skvernelio, G.Nausėdos ir I.Šimonytės. Ir jie gana skirtingi kandidatai.
Varžybos bus tarp tų trijų – S.Skvernelio, G.Nausėdos ir I.Šimonytės. Ir jie gana skirtingi kandidatai.
G.Nausėda yra toks idealus viešųjų ryšių kūrinys – tinkamo amžiaus, nei per jaunas, nei per senas, žmogus, kuris yra „išlaikytas“, rišliai ir gražiai kalba, neturi jokių politinių priešų. Čia yra labai didelis skirtumas, nes yra žmonių, kurie balsuos už visus, išskyrus S.Skvernelį, yra žmonių, kurie balsuos už visus, išskyrus konservatorius, o jis tuo metu tos naštos neturi. Tik sakyčiau, kad jis truputį persistengė iš bankininko tapęs netiesioginiu socialdemokratu, kuris sako: reikia, kad pensijos būtų 40 procentų uždarbio dydžio, kad mokytojai turi pasiekti Europos Sąjungos lygį. Bet jo pozicija tvirta.
S.Skvernelio problema yra ta, kad [jis turi] daug oponentų kairėje: vis tiek manyčiau, kad V. Andriukaitis surinks 7–8 procentus, balsų iš jo atims V.Tomaševskis ir kiti. Yra daug daugiau tų kairiųjų kandidatų, kurie gali netiesiogiai atimti balsų iš S.Skvernelio.
– O M.Puidokas?
– M.Puidokas irgi gali atimti, galėtų atimti ir N.Puteikis. Manau, kad vienintelis, kuris kelia grėsmę I.Šimonytei, gali būti A.Juozaitis. Jis gali sutelkti patriotinį jaunimą ir buvusius Sąjūdžio veikėjus, sąjūdiečius, kurie buvo per Sąjūdžio pakilimą ir kurie yra iš dalies nepatenkinti, kad dabar konservatorių partija yra netekusi savo patriotinio-tautinio aštrumo. Jie tada gali balsuoti už A.Juozaitį, jie atleis už tai, kad jis V.Landsbergio išrinkimą Aukščiausiosios Tarybos pirmininku pavadino istorine klaida. Bet I.Šimonytei irgi pliusas yra – ji tinkamo amžiaus, yra viešumoje jau 10 metų, tai turi patirtį, bet dar nenusibodo, (ne 20 ir 30 metų) ir atėjo kaip technokratė, biurokratė, specialistė, o ne kaip tokia užkietėjusi konservatorė.
– Prezidentas, turėtų būti toks moralinis autoritetas, tiesa? Valstybės galva – nuo galvos viskas prasideda ir persiduoda visai valstybei. G. Nausėda visą laiką sako, kad norėtų vienyti valstybę, nes mes dabar nesusikalbame tarpusavyje. Moralinis autoritetas-prezidentas – jūsų manymu, kurie kandidatai geriausiai atitiktų šitą pavadinimą, kai atitinka ir kalbos, ir darbai (na, gal ne visada, bet daugmaž)?
– Sakyčiau, čia šiuo atveju G.Nausėda atitinka, jis labai sąmoningai vysto tokį įvaizdį, čia yra jo pagrindinė korta ir yra jam labai svarbi. I.Šimonytė irgi galėtų, nes ji nėra tiek daug dalyvavusi tose politinėse kovose, tuose piktose, kur vienas kitą prakeikia.
S.Skverneliui čia aiškiai labai sunku, nes jis yra (ypač per pastaruosius tris mėnesius) pasimetęs, įsivėlęs į visiškai nenaudingus ginčus dėl mokytojų, dėl biudžeto, o konservatoriai neva yra Kremliaus agentai, dar tos kovos su žiniasklaida.
– Bet gal patinka žmonėms tai, ką jis, pamenate, anksčiau darė, kaip jis priešinosi prezidentei, Seimo pirmininkei?
– Taip, bet vienas dalykas yra priešintis, kai dar nesi premjeras, ir kartais parodyti, kad „neleisiu L.Graužinienei arba prezidentei manęs paspardyti, aš apsiginsiu“, bet jis jau dvejus metus yra premjeras, jau nebereikia šitokio savęs įrodymo, kad „aš esu tvirtas vyras“. Ir vis dėlto kaip prezidentas gali kelti susirūpinimą, kad vėl staiga „susprogs“. Yra koks nors rimtas klausimas ir štai eina į televiziją naujasis prezidentas ir visiškai nusišneka. Tai, aš manau, kad čia S.Skvernelis šiuo atžvilgiu sau yra pakenkęs. P.Auštrevičius irgi būtų labai „išlaikytas“ ir tiktų, jei reikia tokį moralinį įvaizdį sukurti, bet jis nebus išrinktas.
– Aš suprantu, kad prognozuoti yra pats nedėkingiausias dalykas ir niekas nenori per daug to imtis, bet vis dėlto, jeigu aš paprašyčiau jūsų prognozuoti, kaip jūs manote, kam lemta būti antrame ture?
– Manau, kad G.Nausėda ir S.Skvernelis. Nesitiki, kad du dešiniej. Vis dėlto reikia pastebėti, kad G.Nausėda tuos 25 nuošimčius [reitingas pagal visuomenės nuomonės apklausas – LRT.lt] nuosekliai turi. Nei S. Skvernelis, nei I. Šimonytė nėra pakilę virš 20. Aš vis dėlto manau, kad tos konservatorių lubos šiek tiek paveiks jos kandidatūrą, tai G.Nausėda tikrai pateks, ir yra didesnė tikimybė, kad S.Skvernelis ne I.Šimonytė, bet tai taip pat dar negarantuota. Aš irgi tarp kitko labai drąsiai sakiau, kad jei S.Skvernelis būtų racionalus, jis nekandidatuotų į prezidentus. Jis kandidatavo. Jei pralaimės, tai vis tiek bus mano tiesa – jis padarė klaidą.
