B.Markausko kėdė susvyravo po to, kai portalas 15min paskelbė, kad ministro motina Sofija Markauskienė Klaipėdos rajone, Trušelių kaime, dirbo ne tik savo, bet ir svetimą žemę be žemės savininkų leidimo bei gaudavo už tai Europos Sąjungos (ES) išmokas.
Pats žemės ūkio ministras neneigia padedantis ūkininkauti savo motinai, o savo veiksmus vadina netyčine klaida. B.Markauskas kiek vėliau tvirtino dar esą 2014 m. gavęs žodinį sutikimą dirbti svetimą žemę be nuomos sutarties. Antradienį Seime ministras tvirtino turintis ir raštiškų to liudijimų.
Įsiplieskus šiam skandalui, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis stojo B.Markausko pusėn. Tuo metu prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad ministras toliau dirbti savo poste negali, o premjeras Saulius Skvernelis, pradžioje teigęs, kad ši situacija tėra B.Markausko šeimos reikalas, vėliau pažymėjo, kad ministrui po šalies vadovės kritikos dirbti būtų sunku. Seimo opozicija savo ruožtu grasina B.Markauskui interpeliacija.
Ūkininkas: 10 metų niekas prie manęs nekimba
Nerimstant aistroms dėl B.Markausko šeimos ūkininkavimo peripetijų, viešojoje erdvėje prabilę ūkininkai ėmė tvirtinti, kad svetimos žemės dirbimas nėra naujiena Lietuvoje. Vienas tokių – Elektrėnų savivaldybės ūkininkų sąjungos pirmininkas Algirdas Grotuzas.
LRT.lt kalbintas ūkininkas pasakojo Alesninkų kaime auginantis javus, dirbantis apie 150 ha žemės plotą. Šiame plote, anot A.Grotuzo, yra keli žemės lopinėliai (iki 4 ha), kurie jam nepriklauso, tačiau ūkininkas apdirba ir šį plotą. Pašnekovas neslepia, kad tik su dalimi iš žemės savininkų jis yra sudaręs žodinius susitarimus dėl leidimo dirbti jų žemę.
„Kai kainos buvo kosminės, keli žmonės pardavė žemes. Bandžiau ieškoti kontaktų naujų savininkų, bet niekas su manimi nenorėjo šnekėti. Praėjo 10 metų. Buvo pasakyta, kad dirbti žemę galima, kol perparduos ją ar joje kažką statys. Tai jau 10 metų niekas prie manęs nekimba“, – pasakojo A.Grotuzas.
„Jei lieps pasitraukti nuo tos žemės, tai aš pasitrauksiu. Bet kol nėra jokių pretenzijų, tai kodėl žemė turi ten šabakštynais apaugti?“ – klausė ūkininkas.
A.Grotuzas, paklaustas, ar reikėtų atsisakyti žodinių susitarimų tarp žemės savininkų, siekiant išvengti nesusipratimų arba ginčų, tikino, kad tokia tvarka dar labiau apsunkintų ūkininkų veiklą.
„Man būtų net fiziškai beveik neįmanoma susirinkti iš kiekvieno žemės savininko „popieriukus“, nes iš pradžių tartasi buvo su senais žmonėmis, kurie vėliau mirė. Dabar tų savininkų vaikai yra žemių savininkai. Tie vaikai yra užsienyje. Norima padaryti, kad reikėtų sutikimo iš kiekvieno pretendento į žemę? Nežinau, kas išeitų. Jau turbūt būtų lengviau palikti žemę, kad ji dirvonuotų“, – komentavo ūkininkas.
B.Markausko nusižengimo nemato
Žiniasklaidoje skelbiamą informaciją apie B.Markausko šeimos ūkininkavimo istoriją sekantis A.Grotuzas stebėjosi, kad ministras yra kritikuojamas dėl jo motinai suteiktų ES išmokų. Ūkininkas priminė, kad šios išmokos yra mokamos už žemės dirbimą. Be to, kaip akcentuoja pašnekovas, už neprižiūrimą žemę gali būti didinamas žemės mokestis arba net taikomos sankcijos.
„Būna, kad išsinuomoji žemių ir vidury lauko yra kažkoks sklypelis, kuris maišo dirbti, yra apleistas, tai susiari ir lauki, kol kas nors atsiras arba ne. Bet nuo to tai žemė nenukenčia, geriau, kai palaikoma jos agrarinė būklė“, – kalbėjo A.Grotuzas.
Jis neslėpė manantis, kad B.Markauskas, padėjęs savo motinai dirbti kitų žmonių žemę be jų sutikimo, nusižvengimo nepadarė.
„Jeigu yra kažkoks žemės lopinėlis vidury dirbamų laukų, kuris kaip rakštis subinėje maišosi, tai, sakyčiau, kad tai pateisinamas dalykas. Jeigu nepažįsti, nežinai, kas tas savininkas – jis nesirodo, nešienauja lauko, neprižiūri, aš tokį dalyką pateisinu iš ūkininko pusės.
B.Markauskas nėra mano svajonių žemės ūkio ministras, bet dėl šito reikalo jis dar per minkštai elgiasi su savo oponentais, per daug jis čia teisinasi. Nematau jokio jo nusižengimo“, – savo nuomonę pateikė A.Grotuzas.
Mato ne žemgrobį, o aplinkybių auką
Buvęs žemės ūkio ministras, konservatorius, ūkininkas K.Starkevičius pasakojo, kad nuo 1991 m. galiojantys žodiniai susitarimai dėl žemės panaudos, žemės nuomos yra paplitusi praktika, tačiau tokio tipo susitarimai sukelia problemų konfliktinėse situacijose.
„Tarkime, tu čia man sutvarkai žemę, nušienauji, bet aš su tavimi sutarties (raštu – LRT.lt) nenoriu daryti, nes mes artimiausiu metu dalinsimės žemę, galbūt aš ją parduosiu. Bet tai yra pasitikėjimo tarp žemės nuomotojo ir nuomininko klausimas.
Jeigu atsiranda konfliktinė situacija, tuomet iškyla klausimų. Vieni sako, kad „mes girdėjome tą žodinį susitarimą“, o kiti aiškina, kad negirdėjo. Tada jau žodžių prie ginčo nepridėsi ir prasideda sudėtingas procesas“, – LRT.lt pasakojo K.Starkevičius.
Parlamentaras tvirtino, kad, nepaisant to, jog žodiniai susitarimai dėl žemės panaudos kelia problemų konfliktinėse situacijose, keisti įstatymus, numatant vien sutartis raštu, nevertėtų, mat paieškos, kas galėtų pasirašyti šias sutartis, neretai tampa tikru galvos skausmu.
„Yra daug atvejų, kai žemės savininkai yra išvykę į užsienį ir, jei baigiasi sutartis, juos sunkiau surasti. Kiek mes gyvensime, kiek žemę dirbsime, tos problemos išliks, nes visą laiką vyksta procesas – žemės savininkai miršta, paveldima žemė, reikia tartis su naujais šeimininkais“, – pasakojo K.Starkevičius.
Konservatorius, reaguodamas į kritiką, kad nedirbamos, neprižiūrimos žemės be sutikimo dirbti nereikėtų, ragino atkreipti dėmesį į kelis svarbius aspektus. Visų pirma, pasak K.Starkevičiaus, Lietuva yra paskutinė ES pagal sukuriamą pridėtinę vertę nuo vieno žemės hektaro. Be to, buvęs žemės ūkio ministras atkreipė dėmesį, kad daugiau gaisrų Lietuvoje kyla neprižiūrimoje žemėje.
K.Starkevičius neslėpė neskubantis kaltinti B.Markausko žemgrobyste. Seimo opozicijos atstovas net gyrė ministro pradėtus darbus.
„Ministras pasakė ir principinių dalykų – kad bus įvedamos paramos ūkininkams lubos, kad susiję asmenys gautų ne daugiau kaip 100 ar 150 tūkstančių eurų. Čia yra kardinalūs pasikeitimai. Dabar ministrui tokius dalykus būtų sunku daryti“, – svarstė K.Starkevičius.
Konservatorius, paprašytas įvertinti B.Markausko situaciją, tikino, kad „valstietis“ iš esmės tapo aplinkybių auka, mat ministrui, K.Starkevičiaus manymu, dabar reikėtų trauktis ne dėl jo šeimos ūkininkavimo istorijos, bet dėl šalies vadovės D.Grybauskaitės spaudimo.
„Jis tampa susiklosčiusių aplinkybių auka. [...] Visi politikai – kas įsigilinę, kas neįsigilinę – šaukia vienu choru, kas yra madinga, jei žino, kad kažkas krenta. Bet reikia matyti situaciją“, – kalbėjo K.Starkevičius.
„Šitoje situacijoje aš pasitraukčiau“, – teigė buvęs žemės ūkio ministras, paklaustas, kaip elgtųsi B.Markausko vietoje.
