Slaptame balsavime dalyvavo vos 50 Seimo narių. Kad pareigūnas būtų atstatydintas, tam turi pritarti ne mažiau nei pusė, t. y. bent 71 Seimo narys, taigi dar nesuskaičiavus balsų buvo aišku, kad K.Glaveckas interpeliaciją atlaikė. Už jo nušalinimą balsavo 36, prieš buvo 8 parlamentarai, 6 biuleteniai buvo sugadinti.
Sutinku su tuo pasakymu, bet mes, politikai, ypač ekonomikoje negalime atsiriboti nuo aplinkos. Mes turime dalyvauti, šnekėti. Diskusijos visuomet buvo ir bus. Bet tą taisyklę, kad sąlyginai mažiau kalbėti ir žinoti, kad kiekvienas žodis gali būti panaudotas prieš tave, išmoksiu mintinai, – sakė K.Glaveckas.
Sužinojęs balsavimo rezultatus, K.Glaveckas atsisakė vertinti, kas balsavo „už“, o kas „prieš“.
„Negalėčiau atspėti, kas kaip balsavo, buvo slaptas balsavimas. O pozicija ar opozicija, negalėčiau pasakyti dabar, – sakė K.Glaveckas. – Be abejo, atsiprašau. Išėjo toks atvejis, man, kaip profesoriui, sunku suprasti, bet gyvenimas toks yra.“
Seime diskutuojant dėl interpeliacijos, K.Glaveckui buvo priminta ir Kovo 11-oji, kai jis, užuot dalyvavęs iškilmingame parlamento posėdyje, žaidė tenisą. „Žinote, kai tave taip puola, o puolimas buvo labai stiprus, tai svarbiausia buvo pailsėti. Pirmą kartą per 19 metų nebuvau minėjime, bet tam iš tikro buvo labai rimta priežastis“, – teigė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
Paklaustas, ar ketina keisti savo elgesį, K.Glaveckas teigė „pamoką išmokęs“. „Žmonės visada keičiasi, bet pirma, ko aš nekeisiu, tai to žinojimo, supratimo ir kovojimo su sunkmečiu. Dėl to ir esu komisijos pirmininkas. Generolu labai gera būti, kai yra taikos metas, bet kai yra karo metas, tai visuomet kulkų gauni“, – teigė parlamentaras.
Pyla – už neatsargias šnekas
Interpeliaciją Seimui pateikęs opozicijos lyderis Gediminas Kirkilas teigė, kad svarbiais ekonomikos klausimais neatsargiai šnekėjęs ir paniką visuomenėje sukėlęs K.Glaveckas turėtų palikti atsakingą postą.
K.Glaveckas parlamentarams bandė paaiškinti situaciją. „Spaudos konferencijoje hipotetiškai būsimuoju laiku leidau sau pasvarstyti, kas galėtų būti 2011–2013 metais. Paralelėje kažkas paskleidė gandus, neva bus devalvuotas litas. Pirmą kartą už ekonominius pamąstymus žmogus buvo taip skaudžiai mušamas“, – sakė K.Glaveckas.
Jis akcentavo tris aplinkybes, kurios, anot parlamentaro, turėjo didžiausią įtaką. „Pirma, teisinis aspektas – valiutos patikimumą garantuoja lito patikimumo įstatymas. Norint pakeisti lito kursą, reikia keisti šį įstatymą, o be Seimo balsavimo ir prezidento parašo tai neįmanoma. Per naktį to atlikti neįmanoma. Antra, ekonominis aspektas. Šiuo metu nėra jokio ekonominio pagrindo keisti kursą. Ir trečia, politinis aspektas. Kitaip, kaip gynyba puolant, susidariusios situacijos paaiškinti negalima. Valdžios netekusiems socialdemokratams nepatiko mano pareiškimai. Dėl jų vadovautos Vyriausybės ekonomika perkaito, bet jie, praradę valdžią, pradėjo kampaniją prieš naują Vyriausybę“, – kalbėjo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
Baigdamas kalbą, jis teigė pamoką išmokęs: „Tą taisyklę, kad kalbant viešai prisimink, kad tavo žodžiai gali būti panaudoti prieš tave patį, gerai įsiminsiu.“
Panika – tik sostinėje
Konservatorius Kęstutis Masiulis pastebėjo, kad K.Glaveckas sumaišė „du ekskursus: analitiko eksperto ir politiko“.
Generolu labai gera būti, kai yra taikos metas, bet kai yra karo metas, tai visuomet kulkų gauni, – teigė parlamentaras.
„Sutinku su tuo pasakymu, bet mes, politikai, ypač ekonomikoje negalime atsiriboti nuo aplinkos. Mes turime dalyvauti, šnekėti. Diskusijų visuomet buvo ir bus. Bet tą taisyklę, kad sąlyginai mažiau kalbėti ir žinoti, kad kiekvienas žodis gali būti panaudotas prieš tave, išmoksiu mintinai“, – sakė K.Glaveckas.
Kitas konservatorius Antanas Matulas pastebėjo, kad rajonuose, kitaip nei sostinėje, panika nebuvo jaučiama, žmonės neskubėjo keisti litų į eurus. „Gal panika kilo dėl to, kad sostinėje žmonės skaito tam tikrą spaudą, o rajoninė atsakingiau elgiasi?“ – klausė A.Matulas.
K.Glaveckas pareiškė, kad panikos skleidimu labiausiai suinteresuoti valiutų spekuliantai. „Burbulų pūtimas prigamino spekuliantų, galingų ekonomikoje žmonių. Kilus krizei, akcijų ir investicijų vertė susitraukė. Žmonės jauni ir protingi, jie imasi iniciatyvos kurti naujus burbulus“, – sakė K.Glaveckas.
Atsakinėdamas į parlamentarų klausimus, jis užsiminė, kad „nesijaučia kaltas“. Vėliau už tai gavo pylos nuo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojo Žilvino Šilgalio. „Neišgirdau nė viename jūsų pasisakyme žodelio „atsiprašau“. Net B.Clintonui JAV piliečiai atleido klaidas ovaliniame kabinete. Galbūt stovėti kietai užsispyrus „aš nekaltas, aš nieko nepadariau“ nėra pati geriausia pozicija? Tas parašas, kurį padėjau po interpeliacija, aš norėjau, kad tai būtų pamoka jums. Deja, man atrodo, nieko nepasimokėte“, – apgailestavo Ž.Šilgalis.
Gelbsti koalicija
Socialdemokratė Birutė Vėsaitė ir „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis pastebėjo, kad per kilusią paniką labiausiai uždirbo bankai, o nukentėjo eiliniai žmonės. „Žmonės keitė po 1000, 800 litų, nes tai paskutinės jų santaupos“, – sakė B.Vėsaitė.
„Keičiant pinigus, mano žiniomis, tas operacijas vykdę bankai uždirbo daugiau negu 1 mln. eurų. Siūlyčiau VSD pasidomėti, kas uždirbo ir dar uždirbs, kai žmonės vėl keis tuos pinigus atgal. Ar tik visas procesas nebuvo suformuotas norint apiplėšti eilinius piliečius? Bankai toliau didina palūkanas, atmeta kreditus ir neduoda paskolų, uždirba iš mūsų bėdos, Lietuvos krizės“, – sakė V.Mazuronis.
