Kas vyksta prezidentūroje ir ką naujo tai pasako apie prezidentą – apie tai15min studijoje kalbėjomės su Mykolo Romerio universiteto lektore Rima Urbonaite ir viešųjų ryšių agentūros „Nova Media“ vyresniuoju partneriu Arijumi Katausku.
R.Urbonaitė situaciją prezidentūroje pavadino „šiokiu tokiu pakrikimu“.
„Aš suprantu, kad prezidentui yra labai sunku, – sakė politologė. – Tai žmogus, kuris visą laiką buvo tas, kurio niekas nekritikavo, nepaisant to, kad jis buvo viešas asmuo, tai yra komentavo ekonomikos procesus.“
„Dabar jam tapus politiku ir prezidentu pereiti į visiškai kitą lygmenį, kai tu gauni šitiek kritikos, žmogiškai yra labai sudėtinga“, – pridūrė ji.
Ekspertė tvirtino pastebinti, kad daugelyje interviu žiniasklaidai prezidentas pradėjo reikšti nepasitenkinimą dėl kritikos.
„Politikui, kuris nori turėti autoritetą, tai visiškai neturėtų būti būdinga“, – kalbėjo R.Urbonaitė.
Kritika ir lengvos pašaipos
Praėjusią savaitę Vilniuje vyko Liublino ketverto konferencija, o ketvirtadienį Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos ir Baltarusijos intelektualų susitikimai bei diskusijos.
Renginių organizatoriai pranešė, kad prezidentūra neleido moderuoti diskusijų trims žinomiems žurnalistams. Jie tokį sprendimą sieja su G.Nausėdos veiklos kritika.
„Tai natūraliai kelia klausimą: ką mes šiandien su Arijumi turime pasakyti, kad ir mes nebeįeitume?“ – kalbėjo R.Urbonaitė.
Pasak jos, tokie sprendimai prieštarauja anksčiau deklaruotam siekiui padaryti prezidentūrą atvirą.
Anot A.Katausko, nėra taip svarbu, ar konkrečių žurnalistų renginiuose prezidentūroje nepageidavo pats G.Nausėda ar jo komanda – šios institucijos priimami sprendimai vis tiek yra siejami su šalies vadovu.
Ryšių su visuomene ekspertas sakė, kad vieša kritika ir lengvos pašaipos prasidėjo tada, kai prezidentas padarė pakankamai daug klaidų, valstybei sprendžiant tokias krizes kaip pernykštis gaisras Alytuje ar COVID-19 pandemija.
Pasak jo, prezidentas per šias krizes nebuvo matomas, todėl visuomenė aptarinėjo „viską, pradedant skėčio laikymu virš jo galvos“.
„Logiška, kad per tą laiką akumuliavosi tam tikras didelis kiekis neigiamo požiūrio“, – tvirtino A.Katauskas.
Jis teigė besitikėjęs, jog vasarą šalies vadovui pakeitus dalį patarėjų, veiklos principai šiek tiek pasikeis, bet tai neįvyko.
„Vadinasi, tos klaidos, tie nepripažinimai, tie kaltinimai, kad kai kuriems politologams nepatinka prezidento pozicija (...) vis dėlto buvo ne komandos padiktuota, o paties prezidento“, – kalbėjo ekspertas.
Vienas reikšmingiausių pareiškimų
Prezidento reakcija į kritiką aptarinėta ir po praėjusios savaitės pirmosios ponios Dianos Nausėdienės pasisakymų apie moterų vaidmenį švietimo sistemoje. Kontroversiškai vertintos kalbos garso įrašą galite išgirsti čia.
R.Urbonaitė, gyvai stebėjusi pirmosios ponios kalbą ekonomikos forume „Lietuvos Davosas“, tvirtino, jog nevertins D.Nausėdienės kalbos turinio, nes nelaiko jos politike.
Vis dėlto ji paragino pirmosios ponios komandą atkreipti dėmesį į kelis dalykus, svarbiausias jų – kad panašaus pobūdžio viešos kalbos yra vienas sunkiausių viešojo kalbėjimo žanrų.
„Tai yra kalbos, kurioms net profesionalai ir patyrę vilkai ruošiasi labai ir labai daug“, – teigė politologė.
Po viešos kritikos D.Nausėdienės kalbai feisbuke pasisakė ir pats šalies vadovas, pareiškęs, kad „šeštoko ar net trečioko“ teksto suvokimo įgūdžių būtų pakakę suvokti, ką norėjo pasakyti pirmoji ponia.
G.Nausėda tvirtino, kad šalyje vyksta kova už viešąją erdvę, ir paragino neleisti jos okupuoti „tuščių būgnų“ partijai. Anot prezidento, tai žmonės, kurie „mėgsta postringauti apie kilnias materijas, bet savo asmeniniame gyvenime jomis nesivadovauja“.
R.Urbonaitė sakė, kad jai daugiausia klausimų kilo, dėl kokios viešosios erdvės kovoja prezidentas.
„Tai vienas reikšmingiausių pareiškimų, kuris liko neišaiškintas“, – teigė politologė.
Jai taip pat abejonių kelia tai, kodėl prezidentūra, įsitikinusi savo teisumu, nepaprašė forumo organizatorių paviešinti vaizdo įrašo su D.Nausėdienės kalba.
„Kodėl nepaprašė? Išvadas darykime patys“, – kalbėjo R.Urbonaitė.
A.Katauskas tvirtino, kad visi žmonės daro klaidų, bet politikoje svarbiau yra tai, kaip į tas klaidas reaguoji.
Anot jo, D.Nausėdienei su komanda būtų pakakę atsiprašyti, jog ši buvo ne taip suprasta, ir dar kartą pateikti savo mintis.
„Tam reikėjo porą valandų pastebėti viešąją erdvę ir viskas būtų pasibaigę“, – sakė viešųjų ryšių specialistas.
„Dabar tie, kurie kritikuoja prezidento ar prezidento žmonos kalbas, yra ne kritikai, o priešai. O kai mes pradedame ieškoti priešų, nuo to atsitraukti labai sudėtinga“, – pridūrė jis.
R.Urbonaitė sakė, kad pastaroji savaitė parodė, jog prezidentas neturi labai svarbios politikui savybės – mokytis.
„Tai reiškia mokytis iš vienos situacijos taip, kad ji daugiau nebepasikartotų, – tikino politologė. – Man atrodo, kad politikui labai svarbu gebėti adaptuotis, įvertinti, iš to išmokti pamokas ir daugiau taip nebedaryti“.
„Priešingu atveju tos krizės bus nuolatinės kaip amerikietiški kalneliai“, – teigė ekspertė.
