Apie tai aktualijų laidoje 15min kalbėjosi su kadenciją baigiančiais sveikatos apsaugos ir finansų ministrais Aurelijumi Veryga ir Viliumi Šapoka.
Tiki A.Dulkio galimybėmis reformuoti, bet ne valdyti koronavirusą
I.Šimonytė po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda šią savaitę paskelbė visų kandidatų į ministrus, išskyrus žemės ūkio, pavardes.
Tarp jų – buvęs valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys, pasiūlytas į sveikatos apsaugos ministrus.
A.Veryga tvirtina, kad A.Dulkys jam palikęs profesionalaus, ramaus ir dalykiško žmogaus įspūdį.
„Kaip žmogui kažkokių priekaištų aš jam tikrai nerasčiau ir negalėčiau turėti“, – sakė darbą baigiantis ministras.
Vis dėlto politikas tvirtino, kad jam savo kailiu teko patirti, kokia sudėtinga yra sveikatos apsaugos sistema.
Jis teigė, kad iki ateinant dirbti ministru manė pats gan neblogai žinojęs šią sistemą.
A.Veryga buvo praktikuojantis gydytojas psichiatras, yra biomedicinos mokslų daktaras.
„Vis tiktai nebūtinai tai, ką įsivaizduoji, atitinka realybę“, – kalbėjo jis.
„Tikrai nebus laiko nei mokytis, nei įsibėgėti. Iš karto teks kibti į darbus. (...) Jei tai būtų mano pasirinkimas, turbūt aš ieškočiau žmogaus, kuris dalykiškiau pažįsta sistemą“, – sakė politikas.
Vis dėlto jis teigė tikintis A.Dulkio gebėjimu rasti sisteminių ydų ir pasiūlyti sprendimų sveikatos priežiūros srities pertvarkai.
Šia prasme gal ir gerai, jeigu ateitų iš Valstybės kontrolės buvęs vadovas, nes tai tikrai yra sisteminė problema.
Dar šių metų rugsėjį A.Dulkys verslo konferencijoje „Lūžio taškas“ kritikavo nepakankamą sveikatos apsaugos sistemos finansavimą, sveikatos priežiūros įstaigų finansavimą, klaidų kultūrą.
A.Veryga sakė, kad A.Dulkys teisingai pastebi sistemoje vyraujančios klaidų kultūros problemas. Tiesa, jos jau imtos spręsti, diegiant vadinamąjį „žalos be kaltės modelį“.
„Dar teks būsimam vadovui nemažai padirbėti, kad iš klaidų būtų pradėta mokytis, nes kol kas ta sistema dar tik pradeda veikti, daug ką reikės padaryti, bet teisinė bazė jau sukurta“, – pasakojo darbą baigiantis ministras.
Jis tvirtino, kad perėjusi nuo biudžetinio finansavimo gydymo įstaigoms prie apmokėjimo joms už suteiktas paslaugas Lietuva yra pasistūmėjusi į priekį, tačiau sistemos peržiūros reikėtų ir čia.
„Kitos šalys jau juda į priekį, yra naujų modelių, tai apmokėjimas už kuriamą vertę. Tai kitas principas, kitas modelis, aišku, kad jam reikėtų pasiruošti, bet vėlgi, tai būtų didelis pasikeitimas sistemoje. Jeigu tokie siūlymai būtų, aš tikrai jiems labai ir labai pritarčiau“, – sakė A.Veryga.
„Šia prasme gal ir gerai, jeigu ateitų iš Valstybės kontrolės buvęs vadovas, nes tai tikrai yra sisteminė problema“, – teigė jis.
Valdančiosios centro dešiniosios partijos koalicijos sutartyje yra numačiusios, kad kurs „gyventojams patogią, prieinamą ir kokybišką, visoje šalyje paslaugas teikiančią, atsparią krizėms sveikatos priežiūros sistemą, nediskriminuodami privačių sveikatos priežiūros įstaigų“.
A.Veryga tvirtino, kad tokia formuluotė nesako „beveik nieko“, o sveikatos įstaigų tinklo reformą nesėkmingai siūlė ir jo atstovaujama Vyriausybė.
„Jeigu valdantieji turi galvoje būtent tai, tai sėkmės jiems, nes tai yra vieni iš sudėtingiausių sprendimų“, – sakė jis.
Iššūkiai finansų ministrui: pertvarkyti ekonomiką, suvaldyti skolą
Kadenciją baigiantis finansų ministras Vilius Šapoka atsisakė vertinti konservatorės Gintarės Skaistės kandidatūrą į šias pareigas, tačiau žadėjo paramą pradedant darbus.
„Finansų ministerijoje dirba tikrai fantastiška komanda ir manau, kad padės (naujam ministrui – 15min) kuo greičiau įsigilinti ir atsistoti ant kojų“, – sakė V.Šapoka.
„Pats asmeniškai irgi padėsiu visaip, kaip tik reikės“, – pridūrė jis.
Finansų ministerijos vadovas teigė, kad G.Skaistę paskyrus ministre, jos lauktų keli svarbiausi iššūkiai.
Pirmiausia jis įvardijo kitų metų valstybės biudžeto priėmimą.
„Manau, dabartinis iššūkis yra suvaldyti Seimo narių apetitą, nes jau girdime, kad visiems, visko ir po daug reikia ir girdime labai daug pažadų“, – kalbėjo V.Šapoka.
Jis taip pat sakė, kad artimiausiu metu bus gyvybiškai būtina investuoti į ekonomikos transformaciją, kad Lietuva iš koronaviruso krizės išeitų stipresnė nei iki pandemijos.
Tokį ekonomikos skatinimo paketą yra patvirtinusi Sauliaus Skvernelio vyriausybė, pavadinusi jį Ateities ekonomikos DNR planu.
Nauja valdančioji dauguma šiuo metu peržiūri tiek kitų metų biudžetą, tiek šį planą, tačiau finansų ministras ragina išvengti politinio kišimosi į DNR plano projektus.
„Kalbant apie konkrečius projektus, konkrečias priemones, yra investicijų komitetas, kur bet kokias idėjas reikia apsiginti, reikia atlikti kaštų naudos analizę, reikia projektą įvertinti visų akimis, tiek verslo, tiek kitų socialinių partnerių“, – kalbėjo V.Šapoka.
„Tai aš labai tikiuosi, kad tokia struktūra bus išlaikyta ir nebus politinio kišimosi į individualius projektus, tiesiog atmetant kaštų ir naudos analizę“, – pridūrė jis.
V.Šapoka taip pat tvirtino, kad būsimajam finansų ministrui teks iššūkis suvaldyti valstybės skolą, šiemet išaugusią valdant COVID-19 krizę.
Visą laidos įrašą galite pasižiūrėti čia: