Testamentą asmuo turi teisę sudaryti bet kuriuo metu iki mirties momento, tačiau svarbiausia yra tai, kad testamentą sudarantis asmuo būtų veiksnus. Sudaromame testamente turi būti nurodoma kam, kokiomis dalimis ir kokia tvarka yra paliekamas asmens (testatoriaus) turtas po mirties.
Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus yra išskiriami oficialusis ir asmeninis testamentai. Pastarieji testamentai iš esmės skiriasi tik jų sudarymo tvarka ir nuginčijimo galimybe.
Oficialieji testamentai sudaromi raštu dviem egzemplioriais ir tvirtinami notaro. Minėtą testamentą turi pasirašyti pats asmuo, kuris vėliau asmens akivaizdoje yra tvirtinamas ir registruojamas notariniame registre bei saugomas pas notarą. Svarbu paminėti, kad oficialusis testamentas negali būti ginčijamas kitų asmenų.
Tuo tarpu asmeninis testamentas surašomas ranka, kuriame būtina nurodyti asmens vardą, pavardę, sudarymo datą ir vietą. Šis testamentas gali būti perduodamas saugoti notarui ir prilyginamas oficialiajam, jeigu yra laikomąsi įstatymu nustatytos tvarkos. Tuo atveju, jeigu asmeninis testamentas nėra perduodamas saugoti notarui ar konsuliniui pareigūnui, jis turi būti pateikiamas teismui patvirtinti ne vėliau kaip per vienus metus po žmogaus mirties.
Kaip ir buvo minėta pradžioje, tuo atveju, jeigu asmuo testamento nesurašo, visas jo turtas yra padalijamas pagal įstatymą. Atsižvelgiant į tai, įpėdiniai yra skirstomi į dvi kategorijas. Pirmoji kategorija, kuomet turtas yra padalijamas pagal įstatymą, t.y. testamentas nėra sudarytas, įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat valstybė ar savivaldybės. Antruoju atveju, kuomet paveldima yra pagal testamentą, įpėdiniais gali būti tiek fiziniai, tiek ir juridiniai asmenys. Fiziniai asmenys tai yra tie, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, pradėti jam esant gyvam ir gimė po jo mirties, taip pat tie, kurie testamente įvardyti dar nepradėti asmenys. Kalbant apie juridinius asmenis, galima paminėti, kad įpėdiniais jie gali būti tuo atveju, jeigu buvo palikėjo mirties momentu arba steigiami vykdant palikėjo testamente išreikštą valią.
Kalbant apie testamento sudarymą bei jo galiojimą, svarbu žinoti ir jo nuginčijimo galimybes. Taigi, ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą ar testamentą, kurie paveldėtų jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis.
Svarbu paminėti, kad naujiausią testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu. Būtina atkreipti dėmesį tai, kad ši sąlyga negalioja tuomet, kai naujesnis testamentas pripažįstamas negalionančiu dėl šių priežasčių:
- Buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo;
- Sudarytas asmens, kuris teismo yra pripažintas neveiksniu;
- Asmens, kurio veiksnumas yra apribotas dėl piknaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis;
- Jeigu testamento turinys yra neteisėtas ar nesuprantamas.
