2020 metų liepą Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas „Šalies gyventojų tyrimas dėl santykių su kaimynais ir požiūrio į socialinio būsto gyventojus“ atskleidė, kad tik 26 proc. Lietuvos gyventojų teigiamai žiūri į socialinio būsto gyventojus.
Kalbant apie kaimynystę, didžioji dalis apklaustųjų (78 proc.) niekada nėra gyvenę šalia socialinių butų gyventojų. Taigi, savo nuomonę apie socialinį būstą ir jo gyventojus lietuviai dažniausiai susidaro iš netiesioginių šaltinių, o ne asmeninės patirties.
Tyrimas taip pat parodė, kad trys iš keturių apklaustųjų (74 proc.) mano, jog socialiniai būstai skiriami skurdžiai gyvenantiems žmonėms, kurie dėl įvairių objektyvių priežasčių gauna mažas pajamas ir patys įsigyti ar išsinuomoti gyvenamojo būsto šiuo metu neturi galimybės. Ketvirtadalis apklausos dalyvių paminėjo, kad, jų nuomone, socialiniai butai dažniausiai skiriami asocialiems asmenims.
Absoliuti dauguma respondentų (80 proc.) mano, kad socialiniame būste įprastai gyvena daugiavaikės šeimos, gaunančios mažas pajamas, 64 proc. – kad ten gyvena našlaičiai ir asmenys, likę be tėvų globos. 58 proc. – kad tokie butai skiriami neįgaliesiems. Taigi, dauguma yra įsitikinę, jog socialinis būstas gali būti skiriamas tik tiems, kam reikia pagalbos.
Kita vertus, daugiau nei pusė šalies gyventojų pritaria nuostatai, jog socialiniame būste gyvena ir sąmoningi, savo gerovės pagerinimo siekiantys asmenys, galintys būti geri kaimynai. Net 69 proc. apklaustųjų sutiktų, kad jų kaimynystėje socialiniame būste apsigyventų tvarkingas kaimynas: šeima su vaikais, vienišas senjoras ar neįgalus asmuo.
O ką apie socialinį būstą ir jo gyventojus žino vienu lietuviškiausių miestų vadinamo Kauno gyventojai? Kviečiame žiūrėti trumpą siužetą.
