Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse teigiama: Vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium.
Įstatymu numatytos dvi vedybinių sutarčių rūšys:
- Iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) – įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos;
- Bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis) – įsigalioja nuo jos sudarymo, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.
Sutuoktiniai vedybų sutartyje gali nustatyti tiek esamo, tie ir būsimo turto teisinį rėžimą. Galima nustatyti teises ir pareigas, susijusias su turto tvarkymu, tarpusavio išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir darant išlaidas. Taip pat gali būti nustatomas turto padalijimo būdas ir tvarka, jeigu santuoka nutraukiama, bei kiti klausimai, susiję su sutuoktinių tarpusavio turtiniais santykiais.
Sutuoktiniai turi teisę numatyti turto teisinį rėžimą visam turtui arba tik tam tikrai jo daliai pagal CK 3.104 str., tačiau į vedybų sutartį negalima įtraukti tam tikrų, įstatymu numatytų sąlygų, pabloginančių vieno iš sutuoktinių padėtį. Sutartis gali būti keičiama ar nutraukiama tiek vieno, tiek abiejų sutuoktinių prašymu, gavus teismo leidimą. Svarbu pažymėti, kad vedybinės sutartys sudaromos, keičiamos ir nutraukiamos notarine forma, o šios modifikacijos yra registruojamos vedybų sutarčių registre.
Vedybų sutartis padeda išvengti papildomų išlaidų bei sutaupyti laiko, kadangi teismui nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo, nebesprendžiamas turto padalijimo klausimas. Teismo procesas, kaip ir buvo minėta pradžioje, vyksta žymiai greičiau ir pigiau, nebereikia mokėti žyminio mokesčio dėl turto padalijimo.
