Daugiausia privačiose laboratorijose atliekami antikūnų nustatymo tyrimai pastaruoju metu kelia daug klausimų viešojoje erdvėje.
Diskusiją dar labiau pakurstė žinia, kad maždaug pusei Seimo narių atlikus antikūnų tyrimą paaiškėjo, jog po pirmosios vakcinos dozės ne visiems susidarė antikūnai.
Pavyzdžiui, Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma pranešė, kad jam jų nesusidarė.
Ar tai reiškia, kad skiepas „nesuveikė“?
Medikai skuba raminti: antikūnai – labai svarbus rodiklis, tačiau ne vienintelis, pagal kurį reikėtų spręsti, ar skiepas apsaugos nuo koronaviruso.
Medicinos mokslų daktaro, profesoriaus Sauliaus Čaplinsko teigimu, gavus neigiamą antikūnų testą nereikėtų pulti į paniką.
„Visų pirma, kartais testas gali parodyti klaidingą rezultatą. Tokiu atveju, jei kyla abejonių, jį reikėtų pakartoti. Dar geriau – pakartoti kitoje laboratorijoje, kita sistema. Tačiau visiškai gali būti taip, kad testas veikia gerai, paprasčiausiai kai kuriems žmonėms gali nesusiformuoti antikūnai.
Taip nutinka net ir persirgus, o juo labiau – pasiskiepijus. Kiekvieno žmogaus imuninė sistema formuojasi skirtingai – priklausomai nuo aplinkybių“, – aiškino profesorius.
Ne vienintelis rodiklis
S.Čaplinsko manymu, jeigu antikūnai nesusidarė nuo vieno gamintojo vakcinų, ateityje būtų galima bandyti skiepytis kitomis.
„Tokiu atveju, jei konkretiems žmonėms vakcina norimo poveikio nesukėlė, jei tai buvo pirmas skiepas – reikėtų pasižiūrėti, padaryti tyrimą po antrojo. Ar bus lygiai tas pats, ar ne. Jei antikūnai nesusidaro, gali būti teikiama rekomendacija paskiepyti asmenį kito gamintojo vakcina“, – dėstė jis.
Užkrečiamųjų ligų specialisto teigimu, antikūnai – ne vienintelis rodiklis, indikuojantis apsaugą nuo COVID-19.
