Politinės lyderystės paieškos. „Valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio planai perkelti politinės galios centrą iš Vyriausybės į Seimą gali lemti įtampą, kai išsiskirs parlamentarų ir Sauliaus Skvernelio Ministrų kabineto pozicijos. Prezidentė Dalia Grybauskaitė šiai Vyriausybei avansu rodo didesnį palankumą nei Algirdo Butkevičiaus kabinetui, o 2017-ieji parodys, kaip seksis praktinis bendradarbiavimas. Pirmąjį pusmetį vienu iš svarbiausių iššūkių naujajai valdžiai bus kompromisų paieškos dėl darbo santykių reformos.
Euroskepticizmas. Rusijos grėsmė ir Europos Sąjungos finansinė parama turėtų pristabdyti Europoje plintančios euroskepticizmo bangos atėjimą į Lietuvos visuomenę, bet Briuselio veiksmai dėl ribojimo parduoti žemę užsieniečiams, biudžeto deficito ir „Lietuvos geležinkelių“ gali lemti didesnę Vyriausybės priešpriešą su ES institucijomis.
Partijos. Konservatoriai ir socialdemokratai surengs partijos pirmininko rinkimus. Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų vadovui Gabrieliui Landsbergiui iššūkį gali mesti krikdemiškojo flango atstovai, pavyzdžiui, Žygimantas Pavilionis, Laurynas Kasčiūnas ar Paulius Saudargas, potencialiais pretendentais taip pat laikomi Mykolas Majauskas ir Agnė Bilotaitė. Socialdemokratų gretose tarp kandidatų minimi Mindaugas Sinkevičius, Vilija Blinkevičiūtė, Gintautas Paluckas, tačiau dalis partiečių svarsto, kad sprendimą nekandidatuoti gali pakeisti ir ekspremjeras Algirdas Butkevičius. Liberalų ir „tvarkiečių“ situacija daug priklausys nuo politinės korupcijos tyrimų eigos.
Rusijos grėsmė. Lietuva iki prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos tikisi pasirašyti sutartį dėl JAV karių statuso, per pirmąjį pusmetį Lietuvoje bus dislokuotas Vokietijos vadovaujamas NATO batalionas su tankais ir pėstininkų kovos mašinomis . Rusija tai gali mėginti naudoti kaip pateisinimą dar didesniam Karaliaučiaus krašto militarizavimui. Daugiau aiškumo dėl NATO ateities ir JAV įsipareigojimų gali atsirasti po Briuselyje vėlyvą pavasarį planuojamo Aljanso viršūnių susitikimo. ES santykius su Rusija gali koreguoti rinkimų Prancūzijoje ir Vokietijoje rezultatai. Lietuvoje tikėtinos aktyvesnės diskusijos dėl visuotinio šaukimo ir karinio rengimo mokyklose. Priimant sąjungininkus ir tęsiant kariuomenės modernizacija sunkumų gali sukelti per mažai išvystyta infrastruktūra.
Kaimynai. Europoje didžiausią prioritetą Lietuva ir toliau turėtų teikti santykiams su Vokietija. Nors Vyriausybė deklaruoja siekį atkurti stipresnius dvišalius ryšius su Lenkija, Varšuva proveržio nežada, kol nebus Lietuvos lenkams svarbių sprendimų dėl švietimo ir pavardžių rašybos. Santykiams su Baltarusija didelę įtaką darys Lietuvos pozicija dėl Astravo atominės elektrinės. Lietuvos diplomatija įsitrauks į derybas dėl britų pasitraukimo iš ES, o Lietuvos balsas greta Lenkijos bus girdimas dėl sąlygų emigrantams.
Strasbūro teismas. Europos Žmogaus Teisių Teismas turėtų paskelbti sprendimus dėl spėjamo CŽV kalėjimo Lietuvoje ir iki gyvos galvos nuteistų kalinių teisių.
Pareigybės. Pavasarį baigiasi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovo Kęstučio Jucevičiaus ir Konkurencijos tarybos vadovo Šarūno Keserausko kadencijos. FNTT vadovą skiria vidaus reikalų ministras, Konkurencijos tarybos pirmininką – prezidentė premjero teikimu.
Emigracija. 2011–2014 metais emigracijos mastai nuosekliai mažėjo, bet 2015 ir 2016-aisiais išvykstančiųjų skaičius vėl šoktelėjo, nepaisant bendro ekonomikos ir atlyginimų augimo. 2017-aisiais gali pasimatyti pirmieji ženklai, kokią įtaką emigracijai daro „Brexit'as“ ir naujosios Lietuvos vyriausybės sprendimai.
Energetika. Iš Vilniaus šilumos ūkio pasitrauks Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma „Vilniaus energija“, tačiau teisiniai ginčai dėl investicijų ir įmonės veiklos gali užsitęsti visus metus ir dar ilgiau. Į Lietuvą gali atvykti pirmas suskystintų gamtinių dujų krovinys iš Jungtinių Valstijų. Liberalizavus rinką Latvijoje, Lietuvos prekybininkai galės mėginti parduoti dujas kaimyninės šalies įmonėms. Toliau bus derinama Baltijos šalių ir Lenkijos pozicija dėl elektros sistemos sinchronizacijos su Vakarų Europa. Šiuos planus gali mėginti pristabdyti Rusija, ji sako nerimaujanti dėl Karaliaučiaus krašto energetinės izoliacijos.
Pabėgėliai. Į Lietuvą toliau bus vežami pabėgėliai, bet ES 1105 žmonių kvotos iki metų pabaigos pasiekti turbūt nepavyks. To nepadarys ir daug kitų Europos šalių, o pabėgėlių išvykimas į Vokietiją ar Skandinaviją gali sėti dar didesnes abejones dėl kvotų programos tikslingumo.
Kultūra. Lietuvos kultūros sostine tampa Klaipėda. Pavasarį turėtų paaiškėti, ar uostamiesčiui pavyks užsitikrinti ir Europos kultūros sostinės vardą 2022 metais, ar Klaipėdą nurungs Kaunas. Vilniuje antroje metų pusėje bus atidaryta sutvarkyta atnaujinta Lukiškių aikštė. Bus minimos lietuvių kilmės prancūzų kalbininko Algirdo Juliaus Greimo 100-osios ir rašytojos Ievos Simonaitytės 120-osios gimimo metinės. Rugpjūtį Vilniaus Vingio parke koncertą surengs britų žvaigždė superžvaigždė britas Robbie Williamsas.
