„Rekomenduočiau atvykusiems čia, būti ramiems ir kantriems“, – sako nepaprastoji ir įgaliotoji Lietuvos ambasadorė Belgijoje ir Liuksemburge Rita Kazragienė. Apie iššūkius atvykėliams, verslo galimybes bei lietuvių bendruomenę Belgijoje – pokalbis su ambasadore ir jos kolegėmis – ambasados antrąja sekretore Aiste Šaduikiene bei konsule, trečiąja sekretore Egle Jacevičiūte.
– Kuo išskirtinė Belgijos lietuvių bendruomenė?
E.Jacevičiūtė: Didžioji dalis čia gyvenančių lietuvių yra išsilavinę ir dirba Europos Komisijoje, Europos Parlamente ir kitose tarptautinėse institucijose. Jie dažniausia kreipiasi į mus jau žinodami, ko nori konkrečiai. Mes teikiame daugybę paslaugų – notariniai veiksmai, pasų keitimai, santuokų, gimimo apskaitymas Lietuvoje.
– Koks didelis srautas besikreipiančių į ambasadą? Bent jau kitose užsienio šalyse (Didžioji Britanija, Norvegija ir t.t.) Lietuvos diplomatai skundžiasi, kad trūksta žmonių besikreipiančiųjų srautui aptarnauti.
E.Jacevičiūtė: Pas mus irgi panaši situacija. Oficialiais duomenimis, Belgijoje gyvena 2,4 tūkst., o Liuksemburge – tūkstantis Lietuvos piliečių. Bet realiai yra daugiau, nes dalis atvažiuoja laikinai.
Belgijoje tikrai yra daugiau kaip 3 tūkst., o Liuksemburge – 1,5 tūkst. lietuvių. Be to, į mus dar kreipiasi didelė dalis pietvakarių Vokietijoje gyvenančių lietuvių, nes nėra mūsų ambasados Bonoje ir jiems mes esame arčiau nei Berlynas.
Per pastaruosius dvejus metus srautas didėja labai smarkiai. Anksčiau laukimo eilė buvo skaičiuojama savaitėmis, o dabar skaičiuojama mėnesiais.
Didžioji dalis čia gyvenančių lietuvių yra išsilavinę ir dirba Europos Komisijoje, Europos Parlamente ir kitose tarptautinėse institucijose.
– Tad jei baigiasi mano paso galiojimas, turėčiau prieš mėnesį registruotis priėmimui pas jus?
E.Jacevičiūtė: Taip, nes po to gali būti labai daug problemų. Ambasadoje žmonių yra tiek, kiek yra, o Lietuvos piliečių čia daugėja, paklausimų skaičius auga.
Ambasadoje dirba 4 žmonės, įskaitant administratorę-sutartininkę.
– Konsulai ne tik išduoda dokumentus, bet ir padeda į nelaimę patekusiems ar problemų su teisėsauga turintiems piliečiams. Kiek tokių atvejų Belgijoje ir Liuksemburge?
E.Jacevičiūtė: Kai kalbu su kolegomis iš kitų šalių, atrodo, kad pas mus tokių atvejų yra visai nedaug. Bet visko pasitaiko.
– Kokie dažniausiai būna?
E.Jacevičiūtė: „Oi, vakar buvau kavinėje ir man viską pavogė – pinigus, dokumentus… Nieko neturiu, bet rytoj turiu išskristi.“ Tokių atvejų būna, bet ši problema išsprendžiama gan greitai.
Dar yra tokia paslauga, kaip valstybės pagalba – kai žmogus neturi visiškai nieko ir kai jam negali padėti jo artimieji. Vienas toks žmogus į mus kreipėsi – keliavo iš Prancūzijos ar net Didžiosios Britanijos, kažkaip pasiekė Briuselį ir mes jam padėjome.
Taip pat dar būna sulaikymo atvejų, tada bendraujame su Belgijos vidaus reikalų ministerija.
R.Kazragienė: Aš jau esu čia metus ir nebuvo nė vieno rimtesnio konsulinio atvejo ar sulaikymo. Anksčiau labai dažnai į mus kreipdavosi vilkikų vairuotojai – esą policija sustabdė ir reikalauja mokėti didžiules pinigų sumas, grynaisiais. Dabar situacija keičiasi, nes „Linava“ pati tvarkosi, pavienių vairuotojų, įmonių – vis mažiau, o ir patys čia važinėjantys žmonės jau pradeda suprasti vietines taisykles. Tokiais atvejais mes mažai kuo galime padėti, bet išklausome, esant reikalui susisiekiame su atitinkamu policijos poskyriu.
– Pirmas įspūdis išgirdus – policija reikalauja kyšių čia, Belgijoje? Skamba neįtikėtinai.
E.Jacevičiūtė: Ne, tikrai taip nėra. Čia sistema yra kitokia – baudos ar kelių mokesčiai mokami tam tikru būdu arba grynaisiais vietoje.
R.Kazragienė: Pareigūnai išduoda mūsų akimis keistą popieriuką (ne kvitą ar blanką, o paprastą lapą), ranka rašytą – vairuotojai išsigąsta, nes pripratę prie kvitų. Bet viskas legalu.
Visada pabrėžiame, kad Belgijoje komunos (mūsų savivaldybių atitikmuo), kurių Belgijoje yra 581, ir jų policijos poskyriai turi ypač dideles kompetencijas/autonomiją, todėl tvarka vienoje komunoje gali skirtis nuo tvarkos kitoje, net kaimyninėje komunoje. Federalinė valdžia negali daryti įtakos savivaldybių, savivaldybės pavaldžios regioninėms vyriausybėms. Tuo Lietuva iš esmės skiriasi nuo Belgijos, ir mūsų logika Belgijoje ne visada veikia. Esame su vežėjų atstovais svarstę, kuo galėtume padėti, ir sutarėme dalintis informacija, kuriose komunose mūsų vairuotojai dažniausiai patiria sunkumų, ir tuomet mes, ambasada, galėtume kalbėtis su tų komunų vadovais ir policijos pareigūnais.
Net tame pačiame mieste esančios komunos yra labai skirtingos – skirtingos taisyklės, dokumentų reikalavimai, dokumentų tvarkymo trukmė, o ir požiūris į besikreipiantį.
– Kokie dar yra tokie ir panašūs lietuviškam požiūriui neįprasti Belgijos subtilumai? Ypač tai aktualu žmonėms, kurie čia trumpam ar ilgesniam laikui ruošiasi atvykti gyventi.
E.Jacevičiūtė: Jei žmogus susiruošia atvykti čia gyventi, tai nėra jokių didelių kliūčių. Mes visi gyvename Šengeno erdvėje ir tereikia pasiimti galiojantį asmens dokumentą.
Žinoma, atvykus čia atsiranda papildomų iššūkių. Norint čia gyventi, reikia registruotis komunoje. Tada reikia papildomų dokumentų: paso, gimimo liudijimo, vaikų gimimo liudijimo, santuokos liudijimo ir panašiai.
– Reikia turėti oficialiai išverstus šiuos dokumentus?
E.Jacevičiūtė: Jau kuris laikas galioja sistema, kai gimimo ir santuokos liudijimai išduodami pagal tarptautinę formą – visomis 1976 m. Vienos konvencijos šalių kalbomis. Šiuos dokumentus galima išsiimti Lietuvoje arba mes galime išduoti.
R.Kazragienė: Pridurčiau, kad Belgijoje viskas vyksta lėčiau. Mes, lietuviai, esame tam tikra prasme išlepinti Lietuvoje teikiamų paslaugų, galimybių, tarkim, tvarkyti dokumentus internetu. Todėl rekomenduočiau atvykusiems čia būti ramiems ir kantriems...
– ...„Ramiems kaip belgai“...
R.Kazragienė: Kitas svarbus dalykas, kaip minėjau, Belgijoje svarbiausias regioninis arba vietinis lygmuo. Lietuvoje svarbiau centrinės valdžios institucijos, o Belgijoje federalinė vyriausybė turi tas kompetencijas, kurių nepasiima regionai.
Įdomu, pagaliau pavyko pasiekti susitarimą su Belgijos federaline vyriausybe, kad Belgija nerašytų Lietuvos piliečiams išduodamose vietos ID, jog asmens gimimo vieta (jei jis gimė prieš Nepriklausomybę) yra Sovietų Sąjunga (ačiū už tai Užsienio reikalų ir Vidaus reikalų ministerijų kolegoms). Bet visgi pasitaiko, kad kai kurios komunos vis dar tęsia tokią praktiką. Tai susiję su tuo, kad sprendimai labai lėtai juda iš viršaus žemyn ir nebūtinai pasiekia visus. Tokiais atvejais kviečiame kreiptis į mus ir mes padėsime, kad gimimo vieta būtų įrašyta ne Sovietų Sąjunga, o Lietuva.
A.Šaduikienė: Atvykstančiam dar rekomenduočiau labai atkreipti dėmesį, kurioje komunoje planuoja gyventi. Mat net tame pačiame mieste esančios komunos yra labai skirtingos – skirtingos taisyklės, dokumentų reikalavimai, dokumentų tvarkymo trukmė, o ir požiūris į besikreipiantį.
– O kaip pradėti čia verslą? Kiek aktyvus lietuviškas verslas čia? Tarkim, daugelyje statybviečių girdisi lenkiška kalba.
R.Kazragienė: Mes neturime smulkaus verslo tikslios statistikos. Turime tik bendrą statistiką, kuri įtraukia didžiuosius verslus. Bendra tendencija, kad mūsų tarpusavio prekyba auga – 2018 m. prekybos apyvarta siekė 1,4 mlrd. eurų ir augo 4,8 proc. Bet Belgija eksportuoja į Lietuvą daugiau, negu mes eksportuojame į Belgiją. Belgijos importas į Lietuvą 2018 m. siekė 0,97 mlrd. eurų, Lietuvos į Belgiją – 0,4 mlrd. eurų. Vis dėlto šis santykis niekada nebuvo kitoks, netgi tarpukariu. Belgija šiuo metu yra 13-a Lietuvos prekybos partnerė.
A.Šaduikienė: Kalbant apie verslo pradžią čia, kaip minėjo ambasadorė, didelė dalis visų įgaliojimų priklauso regionams. Regionai yra trys: Briuselis, Valonija ir Flandrija. Manyčiau, kad lietuviams, norintiems verslauti Belgijoje, geriausia kontaktuoti su belgais. Vilniuje aktyviai veikia Flandrijos prekybos ir investicijų agentūros atstovybė. Tai būtų pats pirmasis kontaktas, į kurį reiktų kreiptis. Valonijos tokia pat atstovybė yra Rygoje.
Bet kokiu atveju Belgijoje jau yra visai rimtų Lietuvos investicijų – „Achema“ turi (trąšų) terminalą Gente, „Vičiūnai“ Briugėje turi didžiulį logistikos centrą ir mūsų eksporte į Belgiją žuvis-žuvies produktai užima antrąją vietą. Yra ir mažesnių verslų, tarkim pervežimo, vilkikų remonto kompanija „Cargo Go“. Bet labiausiai didžiuojamės, kad aukštųjų technologijų įmonė „Brolis Semiconductors“ Gente 2018 m. atidarė tyrimų padalinį ir gavo Flandrijos metų naujoko investuotojo apdovanojimą.
R.Kazragienė: Akcentuočiau galvojantiems apie verslą čia, kad Belgijoje labai gyvas „pirklių“ mentalitetas. Kitas svarbus skiriamasis bruožas – labai glaudus organiškas santykis tarp mokslo ir verslo. „Brolis Semiconductors“ – puikus pavyzdys, viskas prasidėjo nuo bendradarbiavimo su Gento universitetu ir dabar jų įmonė yra bendra su Gento mokslininkais.
Jų planas – pasinaudojus 3 mln. eurų investicijų išvystyti naują technologiją ir ją perkelti į mediciną ir pramonę. Tai kryptis mūsų šalių bendradarbiavimui. Jau seniai dirbame kartu gyvybės mokslų, aukštųjų technologijų srityje, įgijome tam tikrą tarpusavio pasitikėjimą, tad galvojame apie kitą žingsnį – bendradarbiauti siekiant gauti finansavimą iš ES programų, tokių kaip „Horizontas“, šioje srityje.
Bet dar kartą pasikartosiu, Belgijoje viskas vyksta iš apačios į viršų – tiek moksle, tiek versle, tiek visuomeniniame gyvenime. Verslininkams patariame atlikti „namų darbus“, pasidomėti verslo aplinka (pvz., mokesčiais), pagalvoti, kuriame iš trijų regionų norėtų dirbti, galbūt net numatyti, susirasti vietos partnerį. Vis dėlto, jei reikia kokios pagalbos, tuomet reikia tiksliai įvardyti kliūtis: „Ambasadore, mums nepavyksta susisiekti, susitikti…“ ir tada mes pabandytume padėti.
Ambasadoje neturime komercijos atašė, tad mūsų galimybės padėti pavieniams verslininkams yra ribotos. Džiaugiamės bendradarbiavimu su VšĮ „Versli Lietuva“. Verslininkams, besidomintiems verslo galimybėmis užsienio šalyse, siūlome apsilankyti jų puslapyje, pasidomėti rekomendacijomis pradedančiajam eksportuotojui, registruotis Eksportuotojų duomenų bazėje.
– Kalbant apie iš apačios į viršų iniciatyvą, kiek aktyvi ir iniciatyvi lietuvių bendruomenė Belgijoje?
R.Kazragienė: Veikia puiki bendruomenė, su kuria bendraujame vos ne kasdien. Bendruomenė ypatinga tuo, kad tai jauni, veržlūs ir protingi žmonės. Žinant, kokie yra konkursai Europos institucijose, tai čia atvykę lietuviai yra elitas, „crème de la crème“.
Šiuo metu ES institucijose dirba apie 700 lietuvių (pridėję šeimų narius, gautume didesnę pusę Belgijoje gyvenančių lietuvių).
Briuselyje – be galo stipri lietuvių bendruomenė. Renginiai vyksta nuolat – koncertai, susitikimai ir t.t. Užtenka atsidaryti bendruomenės interneto svetainę ir pamatysite kiek daug yra veiklų. Žmonės nori turinio, nori kokybės, būriuojasi pagal interesus (tarkim, yra Keliautojų klubas, proto mūšių fanų būrys, knygų mėgėjų klubas, kino klubas ir t.t.).
– Didžioji dalis jų vyksta čia, ambasadoje?
R.Kazragienė: Taip, bet mes bandome „ištempti“ lietuviškas veiklas į belgiškas erdves ir taip skleisti žinias apie Lietuvą, mūsų tradicijas ir kad prisijungtų patys belgai. Pavyzdžiui, šiemet Tautinę giesmę giedojome ne ambasados kiemelyje, bet Leopoldo parke priešais Europos istorijos muziejų. Pernai Vėlines minėjome pagrindinėse Briuselio Ikselio kapinėse, kuriose yra palaidotas Lietuvos tarpukario karo atašė plk. Juozas Lanskoronskis. Visai netoli Lanskoronskio yra palaidotas ir žymus Belgijos politikas, buvęs užsienio reikalų ministras ir Tautų Sąjungos asamblėjos pirmininkas Paulas Hymansas, įėjęs į Lietuvos istoriją savo bandymais tarpininkauti Lietuvos ir Lenkijos santykiams 1921-aisiais.
Šiuo metu ES institucijose dirba apie 700 lietuvių (pridėję šeimų narius, gautume didesnę pusę Belgijoje gyvenančių lietuvių).
E.Jacevičiūtė: Be to, ambasadoje vyksta lietuvių bendruomenės choro ir tautinių šokių repeticijos, kasmet vis labiau populiarėja lietuvių kalbos pamokos užsieniečiams.
R.Kazragienė: Netrukus, rugsėjo 22 d., įvyks mini Baltijos kelias Briuselyje – gyva žmonių grandine sujungsime visų trijų Baltijos šalių ambasadas. Po to eisime į Leopoldo parką su latviais ir estais bei vietiniais kaimynais ir draugais dainuoti ir šokti. Planuojama, kad bus virš 600 žmonių. Didžiąją dalį organizacinės šio ir kitų renginio naštos, išskyrus oficialius leidimus, viešinimą ir kvietimus vietos politikams, diplomatiniam korpusui, ES ir NATO pareigūnams, neša bendruomenė.
A.Šaduikienė: Taip pat tai labai sena bendruomenė – neseniai atšventė 75-erių metų jubiliejų. Belgijos lietuvių bendruomenė buvo įkurta 1947 m., kai keli tūkstančiai lietuvių atvyko iš Vokietijos darbo stovyklų dirbti Belgijos anglių kasyklose. Vis dėlto didžioji dalis jų 6-tame dešimtmetyje emigravo į JAV, Kanadą, Australiją. Tiesa, Briuselis dar XIX a. tapo vienu iš 1830–1831 m. sukilimo dalyvių emigracijos centrų. Yra ir daugiau istorijos, kuri mus sieja.
