DELFI užsakymu spalio 16–28 dienomis atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį, daugiausiai rinkėjų savo balsus atiduotų už opozicinę Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD). Už šią partiją spalio pabaigoje pasisakė 19,1 proc. rinkėjų – t.y. 2,1 procentinio punkto daugiau, nei rugsėjį. Antra – LVŽS, už kurią spalį pasisakė 17 proc. apklaustųjų (rugsėjį buvo 16,6 proc.).
Šios dvi partijos nemenku skirtumu už nugaros paliko kitas parlamentines jėgas. Socialdemokratų partijos populiarumas siekia kiek daugiau nei 7 proc. – daugiau nei dvigubai mažiau nei lyderių. Dar mažiau palaikymo sulauktų Liberalų sąjūdis (5,6 proc.), po jo – Lietuvos centro partija, vedama Seimo nario Naglio Puteikio (5,4 proc.).
Kitaip nei kai kurių kitų partijų, TS-LKD ir LVŽS nesaisto teisėsaugos įtarimai. Ar galima teigti, kad artimiausiuose rinkimuose, kurių 2019-aisiais bus net treji, bus renkamasi tik tarp šių dviejų partijų?
Lyderystė atspindi partinės sistemos silpnumą
Pasak Mykolo Romerio universiteto dėstytojos politologės R.Urbonaitės, reitingai rodo, jog kol kas rinkėjai turi dvi alternatyvas – „valstiečius“ ir konservatorius, nes socdemai „sminga“ ir esą tikėtina, kad ir toliau „smigs“, ypač jei atsiras dar viena socialdemokratų partija.
„Šios partijos gali būti pagrindinės konkurentės artėjančiuose rinkimuose, bet kas nutiks kitiems? Liberalizmui paklausa yra, kažkas balsuos ir už socialdemokratus. Konservatoriai ir „valstiečiai“ gali tapti konkurentais.
Kol kas „valstiečiai“ turi neblogus reitingus, apie juos daug kalbama, o tai turi impulsą apklausoms. Jų pasitikėjimas dar anksčiau buvo fantastinis, tada krito, o dabar stabilizuojasi. Tačiau neaišku, ar jie patys neprisidirbs. Tiems, kurie deklaruoja skaidrumą, taip pat kyla pavojus – įsivaizduokim, kas nutiktų, jei paaiškėtų koks korupcinis faktas su dabartine vyriausybe ar „valstiečiais“? Tuomet iškart pasikeistų žmonių nuotaikos. Šitoms partijos padeda tai, kad socdemai šiandien važiuoja žemyn, o liberalai taip pat kol kas išlaiko tik tam tikrą minimumą“, – LRT.lt komentavo R.Urbonaitė.
„Valstiečiai“, pasak politologės, ne kartą deklaravo ambicijas artėjančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose. „Jei žmonės pamatys, kad mūsų pažadai vykdomi ir gyvenimas keičiasi, mes „nušluosime“ visas savivaldybes ir laimėsime daugiau nei pusę šalies merų postų“, – interviu LRT.lt lapkritį sakė LVŽS pirmininkas.
Kol kas „valstiečiai“ turi neblogus reitingus, apie juos daug kalbama, o tai turi impulsą apklausoms, – sakė R.Urbonaitė
Pasak R.Urbonaitės, jei socdemai nesugebės susitvarkyti su problemomis ir savivaldybių tarybų rinkimuose, praras dar daugiau postų, atsivers dar didesnis kelias konkurencijai tarp LVŽS ir TS-LKD. „Konservatoriai išlieka stabiliausi, o kitos partijos – „pakabintos“ ore, rūpinasi tik savo išlikimu. Apskritai šie rezultatai rodo, kad yra niša naujadarams – 40 proc. rinkėjų apklausose neatsako. Tai – niša naujiems gelbėtojams“, – pridūrė R.Urbonaitė.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologas Mažvydas Jastramskis LRT.lt teigė, jog šie apklausų rezultatai rodo, jog žmonės kol kas nemato daug pasitikėjimo vertų alternatyvų ir tarp jų yra „dvi ne tokios blogos“ – konservatoriai ir „valstiečiai“.
„Dvi didžiausios partijos neturi netgi 20 proc. reitingo, taigi galime kalbėti apie fragmentuotą partinę sistemą, kurioje šiuo metu yra du panašūs lyderiai, bet daugiau kažko pasakyti negalime. Tačiau ir šie lyderiai nėra labai stiprūs. Jų lyderystė atspindi veikiau bendrą Lietuvos partinės sistemos silpnumą“, – aiškino M.Jastramskis.
TSPMI politologas taip pat mano, kad tokie reitingai signalizuoja, jog yra didelė niša naujiems judėjimams.
„Reikia žiūrėti į Lietuvos istoriją – kol neatsiranda kokia nors stipresnė alternatyva, reitingai tokie ir laikosi. Tačiau tai, kad kitų partijų reitingai krinta, o pirmų dviejų partijų labai smarkiai nedidėja, signalizuoja, kad yra didelė niša naujiems judėjimams“, – aiškino M.Jastramskis.
Jo žodžiais, Vakaruose pirmaujanti ar pirmaujančios partijos turi virš 20 proc. reitingą, o Lietuvoje lyderės skaičiuoja tik keliolika procentų. „Lietuvoje visą laiką partijomis rinkėjai nepasitiki, bet dabar situacija dar labiau blogėja. Bijau, kad tuoj „pramuš“ dugną ir gali būti, kad kituose Seimo rinkimuose turėsime 2–3 partijas, kurios dabar yra parlamente, o kas bus visi kiti – neaišku“, – pridūrė politologas.
Socialdemokratai su liberalais gali atsigauti?
Kiek tikėtina, kad atsigaus kitos dvi šalies parlamentinės jėgos, kurių reitingai vis svyruoja – Socialdemokratų partija ir Liberalų sąjūdis?
Naujienų portalo 15min.lt vyr. redaktorius ir politikos apžvalgininkas Raimundas Celencevičius teigia, kad socialdemokratų reitingas nuosekliai mažėja pirmiausia dėl to, kad, dirbant su „valstiečiais“ valdančiojoje daugumoje, jie esą nesugebėjo savęs eksponuoti kaip atskiros politinės jėgos, o dabartinis jų sprendimas pasitraukti į opoziciją gali jiems padėti po kurio laiko įgauti savo veidą ir pradėti auginti reitingus.
„Tie patys „valstiečiai“ yra toks milžinas molinėmis kojomis – jie stiprūs tol, kol šalia jų yra premjeras Saulius Skvernelis, kuris kol kas nepraranda savo populiarumo. Ponas S.Skvernelis prieš pusę metų žadėjo, kad, ko gero, jis įstos į LVŽS ir galbūt net taps jos pirmininku, bet po to savo pažado neįvykdė ir kol kas neaišku, kaip jis planuoja savo politinę ateitį. Jei jis nutartų dalyvauti prezidento rinkimuose ir juos laimėtų, „valstiečiai“ prarastų savo lyderį ir kažin ar išsaugotų savo populiarumą“, – LRT.lt kalbėjo R.Celencevičius.
Kitas svarbus klausimas, pasak apžvalgininko, yra dėl socialdemokratų atskilėlių. „Kol kas jie neturi nieko, bet pavadinime žodis „darbo“ gali priversti prie tos minties, kad galbūt jie taikosi į Darbo partijos elektoratą, nes ši partija – kol kas be galvų, bet nei jų nariai, nei rinkėjai niekur nedingo“, – tęsė R.Celencevičius.
Naujienų portalo 15min.lt vyr. redaktorius sako, kad kol kas TS-LKD ir LVŽS yra dvi populiariausios partijos, tačiau nėra rinkimų, kuriuose būtų galima patikrinti šį populiarumą.
„Manau, konservatoriai tikrai turėtų išsaugoti dabartinį savo populiarumą arba jį net padidinti, nes ši partija po vidinių kovų konsolidavosi, apsiramino. Tiesa, ją gali išbalansuoti prezidento rinkimai, nes bus nemažai partijos atstovų, dešiniųjų pažiūrų politikų, kurie norės šios partijos paramos. Taigi gali vėl prasidėti skaldymas. Bet dešiniųjų jėgų fronte jie turi geriausias perspektyvas būti didžiausia jėga. Kairiųjų ir centro rinkėjų pusėje žioji didžiulė skylė, į kurią gali pretenduoti 3–4 partijos, ir „valstiečiai“, ko gero, čia nėra favoritai, nes yra labai priklausomi nuo S.Skvernelio apsisprendimo“, – mano R.Celencevičius.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Lauras Bielinis teigia, kad tiek kairieji, tiek liberalai dar sugebės mobillizuotis ir visuomenei pateikti netikėtumų. „Aš manau, kad keisis rezultatai. Laiko dar labai daug, esu tikras, kad dar jie atras galimybių išeiti iš krizių, į kurias papuolė“, – LRT.lt sakė L.Bielinis.
