Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Klimašauskienė vardija paprastus, bet praktikos patikrintus patarimus. Pirmiausia – nuolat plauti rankas su muilu, tai daryti ne trumpiau kaip 20 sekundžių. Negalima naudoti ligonio indų. „Mamos neturėtų gerti sergančio vaikučio arbatėlės, graužti jo tušinukų ar pieštukų, bučiuoti savo mažylių. Suaugusieji – rūkyti tos pačios cigaretės“, – primena D.Klimašauskienė.
Jei tenka būti kartu su ligoniu, reikia trumpiau bendrauti, stengtis laikytis saugaus vieno metro atstumo. Jo derėtų paisyti ir tuo atveju, jei tenka miegoti šalia ligonio. Dar viena taisyklė – nuolat vėdinti kambarius. „Kai tai daroma tinkamai, iš patalpos pašalinama iki 65–85 proc. užkrato. Geriausia padaryti skersvėjį, o ligonį trumpam išvesti į kitą patalpą. Vėdinti užtenka 10–15 minučių. Vis dėlto daugiabutyje užkratas gali atkeliauti pro ventiliavimo angas iš kito buto ar aukšto“, – sako D.Klimašauskienė. Jei ligonis nepajėgia vaikščioti – užkratą galima šalinti drėgnai išvalius kambarį. „Mikrobai, patekę į aplinką iš ligonio, gyvuoja 2–8 valandas. Ilgiau gyvybingas į dulkes nusėdęs užkratas. Tačiau nėra reikalo daiktų paviršių valyti antibakteriniais preparatais – biocidais“, – teigia D.Klimašauskienė.
Pakankamai kalorijų
Dažnas karščiuojantysis praranda apetitą: taip veikia tam tikras apsauginis organizmo mechanizmas. Dietologės Daivos Pipiraitės teigimu, per prievartą maitinti ligonio nereikia. Nenoras valgyti gali trukti ir iki 7 dienų, sirgdamas žmogus netenka šiek tiek svorio. Žinoma, jei apetito nėra per ilgai, reikėtų pasitarti su gydytoju. Tinkamas maistas skatina gijimą, stiprina imunitetą. Pasak dietologės, nėra specialių rekomendacijų, ką valgyti sergant. „Svarbiausia – gauti šilto, pakankamai kaloringo maisto, gerti daug skysčių. Jei sunku valgyti pagal anksčiau įprastą mitybos režimą, galbūt derėtų valgyti po mažiau ir kas kelias valandas, rinktis lengvą ar pertrintą maistą. Pavyzdžiui, vietoj kepsnio geriau maltinis, taip pat tinka pertrintos sriubos, pagardintos sūriu. Maitintis vien vaisiais irgi nėra gerai – juose, pavyzdžiui, nėra baltymų, kurie būtini organizmui. Todėl reikia ir pieno produktų“, – sako dietologė.
Leisti pasišalinti karščiui
Sergant gripu medikai pataria gerti daug skysčių – arbatos, vandens, sulčių, sultinio, vartoti vaistus nuo kosulio ar slogos, malšinti temperatūrą paracetamoliu ar ibuprofenu, – juos rekomenduojama vartoti pakaitomis, taip pat vengti aspirino. „Karščiuojantis ligonis turi gulėti. Vaistus nuo temperatūros galima gerti 4, daugiausiai – 6 kartus per dieną. Tačiau jų nereikėtų vartoti, jei temperatūra mažesnė nei +38 laipsniai C – taip trukdoma organizmui pačiam kovoti su infekcija“, – sako Vilniaus miesto universitetinės ligoninės (VMUL) Vaikų ligų klinikos pediatrė vaikų pulmonologė Vanda Kriukienė.
Dažniausiai naujasis gripas per keletą dienų baigiasi, bet būklei negerėjant 3–5 dienas, varginant vaistams atspariam karščiavimui, kosuliui ar dusuliui, svarbu išsiaiškinti, ar nesergama plaučių uždegimu.
Mamos dažnai nerimauja, kad nepavyksta numušti temperatūros. Gydytoja rekomenduoja pasitikslinti, galbūt vaikui duodama per maža vaistų dozė. Norint apmalšinti karščiavimą, galima ištrinti kūną šiurkščiu frotiniu rankšluosčiu, suvilgytu drungnu vandeniu. Medikai taiko dar vieną metodą – ant stambių kraujagyslių kirkšnyse ar pažastyse deda ledukus. Juos galima pasigaminti taip: pripilti vandens į nedidelius buteliukus, kad ir nuo vaistų, užšaldyti ir dėti ant kūno. V.Kriukienė pabrėžia, kad sergančiojo nedera aptūloti, – priešingai, reikia sudaryti sąlygas karščiui pasišalinti. Išprakaitavusį ligonį reikia perrengti ir lengvai užkloti. Jei pacientą vargina sausas kosulys – patalpas rekomenduojama drėkinti papildomai. Jei užgulusi nosis, praplauti ją prieš miegą jūros vandens ar kitu preparatu. Siaučiant gripui rekomenduotini tam tikrą antivirusinį poveikį turintys preparatai, pavyzdžiui, „Influcidas“, taip pat „Trachisanas“, „Hexaspray“, „Hexalyse“, „Sebidinas“ ir kiti.
Tinkami vaistai nuo kosulio
VMUL Vidaus ligų skyriaus vedėja Birutė Aleknienė primena, kad vienoks vaistas tinka sausam, kitoks – drėgnam kosuliui malšinti. Jei kosima nestipriai, pirmiausia dera gerti vaistažolių antpilus, taikyti skalavimus, inhaliacijas.
Varginant krūtinę draskančiam sausam kosuliui, keletą dienų patariama gerti jį slopinančius vaistus. Pradėjus kosėti drėgnai, dera pereiti prie vaistų, gerinančių atkosėjimą. Drėgną kosulį gydant slopinančiais vaistais savijauta gali net pablogėti – mat bronchų sekretas kaupsis kvėpavimo takuose, gali atsirasti aukšta temperatūra, dusulys, pneumonija. Svarbu nevartoti ir kadaise išrašytų vaistų, nežinant, kam jie buvo skirti. Derėtų atsižvelgti ir į tai, kad dauguma kosulį slopinančių vaistų sukelia mieguistumą. Taip gali veikti „Dexofanas DAK“, „Formelis“, „Robitussinas“, „Levaprontas“, „Toclase“. Mieguistumo nesukelia „Paxeladinas“.
Pasak gydytojos, tirpstančius miltelius, tokius kaip „Coldrexas“, „Thera flu“, „Grippostadas“ ir kitus tinka gerti tada, kai akivaizdūs visi simptomai: temperatūra, gerklės skausmas, kosulys, sloga. Šiuose preparatuose būna vaisto nuo temperatūros (paprastai paracetamolio), vitamino C, sutraukiančių nosies gleivinę, nuo kosulio gelbstinčių (paprastai – jį slopinančių) veikliųjų medžiagų. Vienus šių preparatų galima vartoti dieną, kiti sukelia mieguistumą.
Esant drėgnam kosuliui vartojami vaistai skystina skreplius, gerina bronchų sekreto pašalinimą iš kvėpavimo takų. Tokių vaistų yra kelios grupės: ACC pavadinimu platinami vaistai; ambroksolio grupei priklausantys „Ambrozanas“, „Ambrolanas“, „Ambrohexalis“, „Halixolis“, „Brontexas“; carbocisteino grupės nariai „Mukolinas“, „Fluditekas“, „Rhinathiolis“. Galima įsigyti ir vaistažolių preparatų, tokių kaip „Gelomyrtolis“ ar „Pertusinas“. Neretai manoma, kad pastarąjį reikia vartoti vos peršalus, tačiau jis skirtas vėliau atsiradusiam drėgnam kosuliui įveikti.
Išsiaiškinti dėl komplikacijų
Dažniausiai naujasis gripas per keletą dienų baigiasi visišku pasveikimu. Bet būklei negerėjant 3–5 dienas, varginant vaistams atspariam karščiavimui, kosuliui ar dusuliui, svarbu išsiaiškinti, ar nesergama plaučių uždegimu. „Jei jūsų vaikas ar jūs pats sergate bronchų astma, esate nutukęs, t. y. jūsų kūno masės indeksas yra didesnis nei 35, arba esate nėščioji, susirgus naujuoju gripu gali reikėti antivirusinių medikamentų. Juos skirs šeimos gydytojas. Tačiau be gydytojo žinios prašome neduoti šių vaistų vaikams, nes jiems galimi dažnesni šalutiniai jų poveikiai“, – pabrėžė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Šeimos medicinos centro vadovas Vytautas Kasiulevičius.
