Nebūtų palietęs
Sužinojus apie galimą prievolę pasiskiepyti, dalis sveikatos priežiūros įstaigų ir socialines paslaugas teikiančių įstaigų stvėrėsi už galvos. Iš karto sulaukę įspėjimų, kad nenorintis skiepytis personalas tiesiog paliks darbo vietą, o kuo juos pakeisti pandemijos metu?
Tačiau kol vieni Seimo sprendimo laukė su baime, kitiems jis liko tik teoriniu, moraliniu klausimu.
Štai Dotnuvos slaugos namuose personalas ir namų gyventojai yra visiškai paskiepyti. Tad jiems dėl šio sprendimo buvo nei šilta, nei šalta.
„Mes turime pasiekę 100 proc. imunizacijos lygį. Rugsėjo 30 dieną dauguma yra paskiepyti jau ir trečiąja, stiprinamąja, skiepo doze.
Labai džiaugiuosi, kad kolektyvas yra labai supratingas, suvokiantis ligos pavojų. Dirbame su senais žmonėmis, jiems, jų artimiesiems ir mums yra brangi kiekviena jų diena.
Labai džiaugiuosi, kad nereikėjo jokio spaudimo, visi buvo sąmoningi ir pasiskiepijo patys suprasdami, kam to reikia“, – kolektyvui pagyrų negailėjo Dotnuvos slaugos namų direktorė Irena Staliorienė.
Vis dėlto ji sako, kad toks siūlymas iš esmės jai niekada neatrodė priimtinas. Nors faktiškai kolektyvo palietęs jis ir nebūtų, tačiau būtų atsiliepęs bendrai emocinei atmosferai.
„Manyčiau, kad neturėtų būti išskirta medikų ar socialinių įstaigų darbuotojų grupė.
Žmogus turi spręsti pats, kas jam svarbu. Prievartos būti neturi apskritai, o ką jau kalbėti apie prievartinį skiepijimą mesti kažkokiai žmonių grupei.
Bandė jau mokytojams mesti – nepavyko, dabar medikams, socialiniams darbuotojams. Prievarta, manau, visada duoda atvirkštinį rezultatą“, – įsitikinusi I.Staliorienė.
Panašios nuomonės laikosi ir Kėdainių pagalbos šeimai centro vadovė Sandra Sagatienė.
„Kažkokių iššūkių ir neramumų toks sprendimas nebūtų sukėlęs. Nepasiskiepijusių žmonių yra pavieniai kiekvienoje mūsų veiklos srityje, tad tai tikrai nebūtų sukėlę papildomų problemų.
Tačiau aš visada esu už žmogaus motyvavimą ir laisvą žmogaus pasirinkimą tą daryti“, – sakė S.Sagatienė.
Laukė su nerimu
O Kėdainių bendruomenės socialinis centras, kuris teikia paslaugas itin dideliam skaičiui žmonių ir turi gausų kolektyvą, Seimo sprendimo laukė su nerimu.
Ne visi centro darbuotojai yra pasiskiepiję ir dalis jų iš karto pasakė, kad, priėmus prievartinių skiepų nutarimą, paliks savo darbą.
„Pas mus dirba 105 žmonės, iš jų pasiskiepiję apie 70 proc.
Yra keli darbuotojai, kurie nenorėjo skiepytis dėl savo sveikatos būklės. Jie vyko į Kauną, tačiau negavo imunologų leidimo nesiskiepyti. Todėl skiepijosi su medikų priežiūra.
Na, ir yra dalis tokių, kurie nenori skiepytis ir tiesiog kas 10 dienų testuojasi, – pasakoja centro direktorė Rūta Kaupienė. – Sprendimo visi laukė su nerimu. Nebuvo ramu, nes žinojau, kad, sprendimą priėmus, penki žmonės būtų išėję iš darbo.
Tai būtų labai skausminga situacija, nes darbuotojų mažai, daug darbuotojų jau pensinio amžiaus, o ir pati mūsų tarnystė yra labai sunki.
Jei mano žmonės, geri darbuotojai, būtų išėję, būtų buvę labai skausminga. Visa laimė, kad sprendimas toks, jis mūsų naudai“.
Pašnekovė pridūrė darbuotojų skiepytis neverčianti, tiesiog yra pasakiusi, kad kiekvienas šiuo klausimu turi apsispręsti pats: „Aš pati iš esmės esu labai demokratiška ir niekada savo darbuotojų skiepytis neverčiau.
Pasakiau, kad tai turi būti jų sprendimas, jie žino, ar gali, ar nori. Tie, kurie gali, ėjo ir skiepijosi, kurie negali, nenori, nėjo ir nesiskiepijo“.
Sprendimas būtų tinkamas
O Kėdainių PSPC vadovė Audronė Rimkevičienė laikosi kiek kitos pozicijos. Jos teigimu, privalomas medikų skiepijimas būtų visai normalus ir pateisinamas sprendimas, žinant, kokiomis aplinkybėmis jie dirba.
„Iš mūsų viso kone 310 žmonių kolektyvo yra tik keli pavieniai žmonės, kurie yra nepasiskiepiję.
Dirbome daug, aiškinome, kodėl reikia skiepytis. Buvo žmonių, kurie prisiklausę bijojo, bet dirbome tuo klausimu kasdien.
Mes norėjome apsaugoti savo darbuotojus. Tą jie suprato ir be valdžios įstatymų“, – kalbėjo A.Rimkevičienė ir pridūrė, kad net jei sprendimas dėl privalomų skiepų ir būtų priimtas, PSPC nebūtų dėl to susidūrusi su problemomis.
Pašnekovė pridūrė, kad, jos manymu, įstatymo projektas buvo visiškai normalus.
„Situacija reikalauja, kad medikai turi būti apsaugoti. Tai jei reikia rinktis, gal tada tikrai geriau jau nedirbti visai, negu nepasiskiepijus save statyti į pavojų, užsikrėsti sunkia liga, turėti liekamuosius reiškinius ar dar blogiau.
Mano nuomone, tai buvo normalus įstatymo projektas. Baigėsi, kaip baigėsi. Mums tai jokios įtakos nepadarė“, – sakė PSPC direktorė.
Viena įtampa mažiau
Pavyzdžiui, Kėdainių ligoninėje nuotaikos dėl privalomų skiepų buvo labiau įtemptos.
Išeiti iš darbo žadėjo apie 10 slaugytojų, o kuo jas pakeisti tokiu metu – klausimas būtų buvęs itin skaudus ir sunkiai išsprendžiamas. Maža to, ne visi medikai nori ir trečios, stiprinamosios, skiepų dozės.
„Žinoma, kad atsipalaidavome sužinoję, kad privalomo skiepijimo nebus.
Jei darbuotojai būtų išėję, kolektyvas imtų byrėti, užtikrinti sklandų darbą būtų sunku. Paslaugų užtikrinimas priklauso nuo darbuotojų, o slaugytojų tikrai greitai nepakeisi. Ne tie laikai, kad slaugytojų laisvų būtų, dalis apskritai koronaviruso išsigandę iš darbų ligoninėse išėjo…“ – sakė ligoninės direktorės pavaduotoja Rita Kuodienė.
Ji pridūrė, kad apie 20 proc. kolektyvo yra revakcinuoti stiprinamąja skiepo doze. Visai neskiepytų ir nepersirgusių asmenų yra 7.
Darbuotojai nuolat tiriasi antikūnų skaičių, tad dalis, turintys didelius antikūnų skaičius, skiepytis trečią kartą visai neskuba ir nenori.
„Yra, kas iš gydytojų turi ir kelis tūkstančius antikūnų, nes buvo pasiskiepiję, turėję artimus kontaktus su sergančiais asmenimis.
Jų PGR testai buvo neigiami, vadinasi, imunitetas suveikė, antikūnų atsirado dar daugiau. Ir jie tikrai nenori to trečio skiepo.
Yra ir tokių, kurie sunkiai skiepus pakelia. Yra, kam buvo po skiepų blogai, ir tikrai turėjome tokių atvejų.
Antri metai esame ištisinėje įtampoje, nereikia mums jos daugiau. Dabar, kai privalomo skiepijimo įstatymo projekto nepriėmė, turime bent viena įtampa mažiau“, – kalbėjo R.Kuodienė.
