Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2020 06 12

Kai žuvų neliko, išbandomos modernios gaudyklės

Skandinavijos šalyse žvejai jau seniai naudojasi pontoninėmis gaudyklėmis, kurios apsaugo laimikį nuo ruonių. Pas mus tik dabar išbandoma pirmoji tokia gaudyklė. Paradoksalu, kad tai daroma kaip tik dabar, kai jau prabilta apie tai, kad reikia riboti verslinę priekrantės žvejybą, o dar geriau – apskritai jos atsisakyti kaip atgyvenusio verslo, nes žuvų Baltijos jūroje vis labiau mažėja.
Žvejai ruošiasi: tuojau iš vandens iškils gaudyklė su laimikiu. Priklausomai nuo oro sąlygų laimikiui iš gaudyklės paimti reikia 2-4 žmonių.
Žvejai ruošiasi: tuojau iš vandens iškils gaudyklė su laimikiu. Priklausomai nuo oro sąlygų laimikiui iš gaudyklės paimti reikia 2-4 žmonių. / Vakarų ekspreso nuotr.

Kad matytumėte, kokiomis valtimis į jūrą plaukia Lietuvos priekrantės žvejai. Skandinavijos šalyse tokių kamikadzių nepamatysite. Ten visi žvejai turi normalius laivus. Estai irgi tokiomis valtimis nežvejoja, jų dar turi tik lietuviai ir latviai. Šie irgi į žvejybą įdeda daug rankų darbo. Paplaukus tokia valtimi kontroliuojančių institucijų reikalavimai turėti žvejybos laivuose, kuriems priskiriamos ir tos valtys, elektroninius žurnalus, kuriuose privalo būti duomenys apie sugautas žuvis ir kuriuos pildyti reikia neišlipant iš valties, atrodo labai juokingi. Mes plaukėme į jūrą, kai oras buvo puikus, bangų, galima sakyti, nebuvo. O juk žvejai dirba ir kur kas prastesnėmis oro sąlygomis.

Išplaukėme į jūrą iš Šventosios uosto, kur gylis vienoje vietoje tarp bangolaužių – 20 centimetrų. Valtį teko išsistumti su pagaliu. Po to, kai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija perdavė Šventosios uostą Palangos savivaldybei, ryškesnių infrastruktūros pokyčių jame nepastebėjome.

Vakarų ekspreso nuotr./Dviejų parų laimikis, pasak žvejų, gana normalus. 90 proc. savo laimikio jie parduoda Latvijoje, nes Lietuvoje nėra kas jas perka.
Vakarų ekspreso nuotr./Dviejų parų laimikis, pasak žvejų, gana normalus. 90 proc. savo laimikio jie parduoda Latvijoje, nes Lietuvoje nėra kas jas perka.

Plaukėme į jūrą pažiūrėti, kaip įgyvendinamas bandomasis pontoninės gaudyklės projektas. Kadangi žvejai patys nepirktų gaudyklės už 15 tūkst. eurų, projektą finansuoja Žemės ūkio ministerija iš Europos Sąjungos jūrinių reikalų ir žuvininkystės fondo. Tikimasi, kad jeigu per bandomąjį laikotarpį žvejai įsitikins tokių gaudyklių naudingumu, galbūt ateityje jie jų įsigis ir už savo pinigus.

Priekrantės žvejai tikrai nedaro tokio poveikio žuvų ištekliams, kokį daro mūsų ir kitų šalių žvejyba atviroje Baltijos jūroje.

Paklaustas, ar iš inercijos toliau vykdomi eksperimentai, jeigu jau svarstoma galimybė priekrantės žvejus oriai patraukti iš šio verslo, Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Robertas Staponkus atsakė: „Taip, gal kažkiek ir iš inercijos, bet tai vienas iš būdų, kaip padaryti jų žvejybą tvaresnę. Ką gali žinoti, gal tai viena iš galimybių dar kurį laiką išlaikyti šį žvejybos sektorių. Priekrantės žvejai tikrai nedaro tokio poveikio žuvų ištekliams, kokį daro mūsų ir kitų šalių žvejyba atviroje Baltijos jūroje.“

Ruonių ir žmogaus kova dėl laimikio

Pontonines gaudykles, apsaugančias žvejų laimikį nuo ruonių, sugalvojo švedai. Tiek Švedijoje, tiek Suomijoje jomis žuvys gaudomos jau gerą šimtmetį, jeigu ne ilgiau. Mat ruonių populiacija šių šalių pakrantėse yra labai didelė. Pasak R.Staponkaus, švedai ir danai ketina šiemet pradėti intensyviai juos šaudyti. Jau ir dabar ši veikla yra suintensyvėjusi – negyvų į krantą išmestų ruonių padaugėjo triskart. Baiminamasi, kad jų dar labiau padaugės pradėjus intensyviai medžioti.

Didelis šių pontoninių gaudyklių privalumas, kad jos apsaugo žvejų laimikį nuo ruonių, kurie ne tik suėda, sugadina žuvis, bet ir sudrasko brangiai kainuojančius tinklus.

Gaudyklės, tinklo, ilgis būna 200-300 metrų. Žuvys plaukdamos palei krantą atsimuša į tą tinklą ir bando jį apiplaukti. Jeigu jos plaukia į kranto pusę, sėkmingai apeina gaudyklę, o jeigu gilyn

į jūrą, dalis jų patenka į gaudyklę. Ruonis neprieina prie tinklo todėl, kad yra įtempti plieniniai lynai. Pasak R.Staponkaus, jis gali patekti į tinklą iki tam tikros vietos, kažkiek žuvų gal ir gali pasiimti, bet tikrai negali sugadinti žvejybos įrangos ir viso laimikio.

Gaudyklės dalis, kuri iškyla virš vandens ir kurioje susirenka žuvys, vadinama pontoniniu venteriu yra ant oro pagalvių. Žvejai ją vadina katilu. Plūdėmis pažymėta vieta vadinama tiesiog kiemu.

Vakarų ekspreso nuotr./Žvejai ruošiasi: tuojau iš vandens iškils gaudyklė su laimikiu. Priklausomai nuo oro sąlygų laimikiui iš gaudyklės paimti reikia 2-4 žmonių.
Vakarų ekspreso nuotr./Žvejai ruošiasi: tuojau iš vandens iškils gaudyklė su laimikiu. Priklausomai nuo oro sąlygų laimikiui iš gaudyklės paimti reikia 2-4 žmonių.

„Projektas bus įgyvendinamas iki šių metų rudens. Mes bandome šitas gaudykles pritaikyti mūsų sąlygomis, kurios labai skiriasi nuo Švedijos. Vienas dalykas žvejyba tarp fiordų, kur sąlygos žvejybai palankios, nėra vėjo. Ten jos pastatomos ir laikomos mėnesį du. Ir visai kitas dalykas pas mus atviroje jūroje. Mūsų žvejams gaudyklę reikia dažnai ištraukti. Mes jau padarėme joje tam tikrų pakeitimų, gerokai daugiau jų planuojame daryti rudenį.

Mes norime padaryti universalų įrankį, su kuriuo žvejai galėtų žvejoti visą sezoną, kuris tiek apsaugotų žuvis nuo ruonių, tiek žvejus nuo priegaudos. Beje, tai ir paukščiams sveika, nes jie nepatenka į gaudykles“, – mano Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas R.Staponkus.

Jo teigimu, Lietuvos mokslininkai bendradarbiaudami su partneriais iš Švedijos ir Vokietijos nori šioje srityje dirbti toliau, kai bus baigtas įgyvendinti šis projektas.

Pagauna daug grundulų

Pasak R.Staponkaus, pontoninės gaudyklės palengvina žvejų darbą, nes naudojant kompresorių jos pačios iškyla į vandens paviršių. Šiame procese eliminuojama daug rankų darbo, jau vien dėl to, kad nebereikia to tinklo traukti patiems žvejams. Mokslininko manymu, tai didelė paspirtis, deja, jaunyn neinantiems žvejams.

Dar vienas dalykas, tokiose pontoninėse gaudyklėse būna sveikesnės žuvys. Tos, kurios netyčia patenka į tinklus kaip priegauda, tos, kurios nėra verslinio dydžio ar rūšies, net neištrauktos iš vandens lengvai atrenkamos ir gyvos paleidžiamos atgal į jūrą.

R.Staponkaus teigimu, priekrantės žvejai daro gerą darbą, mažina Baltijos jūroje labai paplitusių invazinių žuvų grundulų kiekį. Pasak jo, jų žvejyba turi gamtosauginę vertę, be to, sukuria pridėtinę vertę.

Vakarų ekspreso nuotr./Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis piktinasi, kad valdžia iš pradžių liepia žvejams investuoti, o paskui uždraudžia tai, į ką jie investavo.
Vakarų ekspreso nuotr./Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis piktinasi, kad valdžia iš pradžių liepia žvejams investuoti, o paskui uždraudžia tai, į ką jie investavo.

„Jau vien dėl to, kad sugaunama daug grundulų, žvejybos priekrantėje sektorius yra reikalingas. Tos invazinės žuvys pakeitė mūsų žuvų visą mitybos tinklą priekrantėje. Pastarieji keleri metai rodo, kad pas mus grundulų mažėja. Manau, prie to prisidėjo priekrantės žvejai“, – sako R.Staponkus.

Vakarų ekspreso nuotr./Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Robertas Staponkus sako, kad priekrantės žvejai daro gerą darbą gaudydami invazines žuvis - grundulus.
Vakarų ekspreso nuotr./Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Robertas Staponkus sako, kad priekrantės žvejai daro gerą darbą gaudydami invazines žuvis - grundulus.

Šventosios žvejys Gediminas Venckauskis, UAB „Būtingės žuvis“ direktorius,sako, kad tokia gaudyklė reikalauja mažiau fizinio darbo. „Labai gerai, kad mokslas padeda žvejams. Toje gaudyklėje geriau laikosi žuvys, nes didesnė ertmė, jos būna gyvybingesnės. Žodžiu, ji – geras daiktas, – kalbėjo žvejys. – Kai gaudyklę pamatėme pirmą kartą, atrodė didelė ir baisi, gana sudėtinga, bet paskui pripratome. Tiesa, ji labiau yra pritaikyta žvejoti fiorduose, kur nėra bangavimo, bet, manau, mes po truputį ją pritaikysime ir savo jūroje. Turime minčių, kaip galima patobulinti.“

Menkių nepagauna

„Priekrantės žvejyba dar gyva ir laikosi, nors jos žvejų konkurencinės sąlygos yra tikrai nevienodos, palyginti su žvejais mėgėjais. Prasidėjo įvairūs draudimai. Kai buvo uždrausta menkių žvejyba rytinėje Baltijos jūros dalyje, Europos Sąjunga uždraudė gaudyti šias žuvis ir priekrantės žvejams. Mes gavome tik 12 tonų priegaudai. Bet žiauniniais tinklais dabar žvejojant to praktiškai padaryti negalima, nes jeigu sugausi 2 starkius ir 5 menkes, vadinasi, menkės jau nebėra priegauda, o pagrindinės žuvys. Todėl praktiškai tinklaičių statyti negalima“, – kalbėjo Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis.

Pasak jo, eksperimentinę gaudyklę galima statyti ne didesniame nei 7 metrų gylyje, o iki tokio gylio menkės neatplaukia, todėl priekrantės žvejai menkių nesugauna.

Uždraudus gaudyti menkes žvejams draudžiama plaukti toliau į jūrą žvejoti. Jie net negali pasiekti 20 metrų gylio. Ten gali žvejoti tik žvejai mėgėjai, žinoma, tik ne menkes. Tad priekrantės žvejams belieka tenkintis tik tokiomis žuvimis, kurios priplaukia arčiau kranto.

Vakarų ekspreso nuotr./Štai tokia maža žuvelė pridaro daug žalos įprastinėms mūsų žuvims.
Vakarų ekspreso nuotr./Štai tokia maža žuvelė pridaro daug žalos įprastinėms mūsų žuvims.

Gaudyklė jūroje buvo nuleista prieš gerą savaitę ir kas kelias dienas tikrinama. Dviejų dienų laimikis – vėjažuvės (jos turi ilgą snapą kaip gandro, beje, jų kaulai spalvoti), grundulai, šprotai – neatrodė labai gausus.

M.Rimeikis pasidžiaugė eksperimentine gaudykle, su kuria gaudo žuvis asociacijos žvejai bendradarbiaudami su mokslininkais, kad ji ne tik atbaido ruonius ir žvejai gali ištraukti visą savo laimikį, bet ir visos kaip priegauda sugautos žuvys paleidžiamos atgal į jūrą.

Nežino, ar žvejos kitąmet

Šventojoje yra 9 žvejybos įmonės, bendrai Palanga ir Šventoji turi 18 įmonių. Iš viso priekrantėje žvejoja 55 įmonės. Pasak G.Venckauskio, dabar dėl draudimo gaudyti menkes Šventojoje žvejoja tik 1 jo įmonė, naudojanti gaudykles, nes nebėra ko gaudyti.

„Žemės ūkio ministerija priima tokius įstatymus, kad nebeaišku, ar kitais metais ir mes bežvejosime. Ministerija labai nori riboti gaudyklių skaičių, ruošia naujas žvejybos taisykles. Manau, kad gaudyklės dalijamos neteisingai. Kas nežvejoja – gauna, o kas žvejoja – ne.

Mes negalime galvoti apie kokias nors investicijas, nesinori bandyti ką nors gerinti, tobulinti, nes galime likti be verslo.

Mes nieko negalime planuoti į ateitį, nes visiškai nežinome, kas bus. Žvejybos visiškai neuždraus, tik nori uždrausti žvejoti gaudyklėmis. Gal žmonės iš ministerijos nėra matę tos žvejybos, tai jiems atrodo, kad gaudyklės daro gamtai žalą, o tinklai – ne. Jie nori, kad viena valtis turėtų tik vieną gaudyklę, kai dabar viena valtis darbuojasi su 5 gaudyklėmis, o pajamos tikrai nėra didelės. Dar žadėjo ministras kalbėtis su žvejais, bet nežinosi, ar nepadarys taip, kaip jiems Vilniuje atrodo, ir viskas. Moksliniai darbai daromi ne jūroje, ne analizuojant žvejų darbą, o Vilniuje, o paskui remiantis jų išvadomis šokdinami žvejai. Mes negalime galvoti apie kokias nors investicijas, nesinori bandyti ką nors gerinti, tobulinti, nes galime likti be verslo“, – pasakojo žvejys Gediminas.

„Valdžia žvejams siūlo daryti investicijas, jie padaro, o paskui viskas uždraudžiama. Žvejai prisipirko gaudyklių kaip selektyvių priemonių, o dabar jas norima uždrausti. Kai su mokslininkais kalbi akis į akį, jie sako, kad priekrantėje žuvų yra užtektinai“, – kalbėjo M.Rimeikis.

Išplaukimas komplikuotas

„O su išplaukimu į jūrą iš Šventosios uosto vargstame mažiausiai 30 metų. Iš pradžių jis gal buvo kiek geresnis, kol Palangos paplūdimiai nepradėti pildyti smėliu. Dabar nuolatos vyraujanti pietinė srovė užkabina smėlį už mūsų molo ir visą suguldo ties Šventąja. Anksčiau pakrantėje per 10 metrų nuo kranto buvo 2 metrų gylis, o dabar vaikai brenda po 50 metrų į jūrą. Visi akmenys užnešti smėliu, pas mus jo labai daug. Galėtų jį kasti pas mus ir vežti į Palangą, jis vėl grįžtų atgal“, – mano G.Venckauskis.

Todėl žvejų valtyse visada yra lazdos, prireikus valčiai išstumti.

„Patys matėte Šventosios uostą. Ar jums atrodo, kad kas nors jame yra daroma? Jis jau baigia sugriūti. Kai mes buvome vaikai, vis buvo kalbama apie tai, kaip čia statys uostą. Mes jau baigiame pasenti, o jis vis tebestatomas“ , – sakė žvejys.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?