Problemos prasidėjo pardavus dalį namo
Karolinos šeima gyvena dviejų aukštų name, o kieme dar yra ir rekonstruotas ūkinis pastatas, kur kartais šeima taip pat leidžia laiką. Antrasis namo aukštas priklauso Karolinos šeimai, pirmasis – pernai jį įsigijusiems naujiesiems kaimynams. Namas nėra naujos statybos, jam – apie 40 metų.
Problemos su naujai atsikrausčiusiais kaimynais prasidėjo pernai, metų pabaigoje, praėjus maždaug pusmečiui po to, kai taip pat jauna šeima įsigijo pirmąjį namo aukštą.
Seniau jis priklausė Karolinos vyro šeimos giminaičiams, o šiems nutarus savo dalį parduoti, įsigyti jį svarstė ir Karolinos šeima.
„Bet nepirkome, nes kaina mums pasirodė per didelė. Ateityje norime savo namo, tačiau mokėti nemažus pinigus už senos statybos namą ir dar skirti lėšų jo remontui – mums toks variantas netiko“, – 15min sakė Karolina.
Maždaug pusę metų jokių problemų nekilo, o vėliau situacija pasikeitė. Dabar dviejų šeimų konfliktus narplioja policija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ir Vilniaus rajono savivaldybė.
Kaimynai skundžiasi dėl muzikos
Karolinos žiniomis, kaimynai jiems turi priekaištų bei ketina kreiptis į teismą dėl trijų dalykų – per garsiai leidžiamos muzikos, veisiamų šunų ir kieme įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų.
Tuo tarpu moteriai tokios pretenzijos – nesuprantamos. Pasak Karolinos, šunų veisimas yra oficiali šeimos veikla, ji – registruota.
„Kaimynai parašė skundą Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Jos specialistai atvažiavo ir pagal skundą viską patikrino, pažeidimų nenustatė. Netrukus vėl sulaukėme skambučio iš šios tarnybos, nes vėl buvo gautas skundas.
Auginame dvi mažametes dukras. Jos klausosi muzikos, būna, kad namuose šoka. Mergaitės žaidžia, laksto po namus, pasitaiko, kad nukrenta koks daiktas.
Problema yra tai, kad šiame name iš tiesų girdisi net tada, jei garsiau nusičiaudai.
Tačiau muzika groja tik dienos metu. Gyvename normalų šeimos gyvenimą, tokį, kokį gyvena šeimos, auginančios mažus vaikus. Problema yra tai, kad šiame name iš tiesų girdisi net tada, jei garsiau nusičiaudai.
Taip išeina, kad mes nieko negalime daryti? Bet juk tie žmonės žinojo, ką perka, kad tai – senas namas, kad čia gyvena dar viena šeima. Be to, kiti kaimynai mums sakė, kad jie renka informaciją apie mus. Mums gi viską papasakoja, gyvename čia jau seniai, visus aplinkui pažįstame“, – kalbėjo Karolina.
Kaip moteriai sakė policijos pareigūnai, per kelis mėnesius dėl triukšmo iš jų kaimyno sulaukta apie 20 pranešimų. Tačiau bent jau iki šiol Karolinos šeimai nepaskirta jokia bauda ir nenustatyta, kad įvykdytas pažeidimas.
Užkliuvo kieme įrengtos kameros
Šeima taip pat gavo raštą iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos dėl kieme įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų.
„Mes jas išties įsirengėme tada, kai giminaičiai pardavė dalį namo ir jį įsigijo mums nepažįstami žmonės. Pagalvojome, kad juk tų žmonių nepažįstame, tad kameros suteikia saugumo“, – sakė Karolina.
Pasak pašnekovės, kieme yra vadinamųjų aklųjų zonų, kurių per langus nesimato, taip pat kamera nukreipta ir į tą vietą, kur yra šunys. Tuo tarpu kaimynas dėl kamerų skundėsi esą Karolinos šeima stebi jų privatų gyvenimą.
„Atsakiau į visus mums pateiktus klausimus. Patys taip pat aiškinomės, ar tikrai nieko nepažeidžiame, maksimaliai pritraukėme kamerų vaizdą, kad įsitikintume, jog tikrai negalime matyti, kas vyksta jų namuose“, – kalbėjo pašnekovė.
Moteris sako, kad jų kaimynai dabar taip pat įsirengė kameras, negana to, ant vieno lango užklijavo veidrodinę plėvelę, kuri leidžia stebėti tai, kas yra už lango, tačiau iš kitos pusės esantys žmonės negali matyti nieko: „Man dabar atrodo, kad jie taip pat stebi mūsų gyvenimą. Gyvename kartu su vyro tėvais, o dėl nuolatinės įtampos anytai sutriko ir sveikata – ji nebegali gyventi be vaistų.“
Užtvėrė įvažiavimą į kiemą
Kartą, būdama darbe, Karolina gavo kaimyno žinutę, kad vieta, kur įrengta šunų veisykla, priklauso jam – taip vyras nusprendė įvertinęs turimus dokumentus.
„Aš dirbu kebabinėje, ir kaip tik tuo metu buvau darbe. Man vos kebabas iš rankų neiškrito. Bet paskui, atidžiau išanalizavęs dokumentus, atsiprašė, nes ta vieta tikrai priklauso mums.
Man vos kebabas iš rankų neiškrito. Bet paskui, atidžiau išanalizavęs dokumentus, atsiprašė, nes ta vieta tikrai priklauso mums.
Daug metų į namo kiemą buvo vienas įvažiavimas. Kaimynas, taip pat peržiūrėjęs dokumentus, mums pasakė, kad įvažiavimas yra jo sklypo dalyje, nors sklypas oficialiai nėra padalintas. Buvo tik bendro naudojimosi tvarka.
Bet kaimynas informavo, kad įvažiavimą užsitvers, o mes turime pasidaryti savo. Mums buvo šokas. Kai tokie dalykai vyksta, nežinai, nei kur kreiptis, nei nuo ko pradėti ir kas gali tokiose situacijose padėti“, – kalbėjo moteris.
Pasak Karolinos, jų šeimai teko pasidaryti kitą įvažiavimą.
„Būna atvejų, kai tas žmogus išsigalvoja nebūtas situacijas, policijai sako, kad mano vyras jam grasino, nors su kaimynu dabar nebeturime jokio kontakto. Nebenorime kalbėtis, nes bet koks mūsų pasakymas gali būti pateiktas priešingai“, – kalbėjo moteris.
Kaimynas atjungė vandenį
Tačiau tai – dar ne visos šeimos problemos. Rūsys, kuriame yra vandens ir elektros skaitikliai, taip pat priklauso kaimynui ir jis nurašyti jų duomenų tiesiog neleidžia.
„Duomenis, mokėdami už paslaugas, įrašome iš galvos, apytiksliai įvertinę, kiek ko išnaudojome. O pernai kaimynas buvo užsukęs vandenį, nes nepatiko garsai, kai mano vyras namuose darė kosmetinį remontą. Pajungė jį tik tada, kai vyras paskambino policijai.
Dėl triukšmo buvome iškviesti į policiją. Keistas pasirodė tyrėjos elgesys, ypač sulaukus klausimo, ar mes kaimynų šeimą prakeikėme ir užsiiminėjame prakeiksmais. Nes taip neva sakė kaimynai“, – stebėjosi moteris.
Kaimynai šeimą apskundė ir dėl to, kad jie neva neteisėtai gyvena ūkiniame pastate, tad tikrinti atvyko Vilniaus rajono savivaldybės specialistai.
„Bet tai netiesa, mes tik leidžiame ten laiką, tai vieta, kur galime švęsti, tarkime, gimtadienius, mat esame ūkinį pastatą susitvarkę. Laiko jame leidžiame daugiau ir dabar, nes savo namuose gyventi tapo neįmanoma. Nebeturime normalaus gyvenimo“, – kalbėjo Karolina.
Kaimynai pateikė savo versiją
Į 15min parašė ir pirmame namo aukšte gyvenanti moteris.
„Pas mus yra mažas vaikas, pakvietėme matininką ir buvo išmatuotos ribos. Atsitvėrėme tvorą, tačiau prieš tai buvo kviesta kito namo šeimininkė ir pasakyta, kad niekas nenori pyktis, mes norim užsitverti ir turėti atskirą įvažiavimą.
Nebuvo nei prašyta, kad kuo greičiau jie padarytų sau įvažiavimą, nei kad už tvora mokėtų, nei už matininką. Jie traktuoja, kad čia gyvena 30 metų. Nors buvo akcentuota: niekas nenori pyktis.
O grasinta iš tiesų buvo. Pasakė: padarysiu, kad iš čia išeitum. Nes nepatiko, kad savo įgytą sklypą norėjome atsitverti. Sklypas turi unikalų vieną numerį, tačiau jokio servituto įvažiavimo naudojimuisi nėra.
Kažkodėl (kaimynė) nepaminėjo, kad dieną prieš mums atsikraustant patys užtvėrė tvorą, tačiau gerą metrą į mūsų pusę.
Dėl vaikų niekada jokių priekaištų nebuvo, tačiau trankiai muzika groja nuolat – naktį ir dieną. Policijos dėka naktį apsiramino, dieną būna, kad užleidžia muziką ir net vaikas negali miegoti.
Langai užtamsinti po to, kai kamera nuolatos buvo atsukta į langus, kita – į įvažiavimą. Kaip jaustis, kai mažametis vaikas laksto po kambarius ar kiemą, o mus filmuoja?
Jei jie traktuoja, kad nieko nemato, kodėl kameros nepatraukia taip, kad nepatektų filmavimo laukas į kaimyno teritoriją?
Ūkiniame pastate taip pat gyvenama, tiesiog žmonės jau nebežino kaip šmeižti. Jie traktuoja, kad tiesiog leidžia laiką, bet ten yra gyvenamas namas, yra visi įrodymai. Atvažiavo specialistai patikrinti, bet nebuvo įleisti. Jie (kaimynai) parašė raštu, kad niekas ten negyvena, tačiau ir jie ir mes žinome kaip iš tiesų yra.
Šunų veislynas padarytas už mūsų mažylės miegamo sienos, ar įsivaizduojat koks garsas, kai loja šunys?
Ir dėl sandėliuko. Taip, sandėliukas mums nepriklauso, tačiau dalis įėjimo yra ant mūsų žemės. Servitutas nenustatytas“, – rašė moteris.
Anot laiško autorės, niekada nebuvo draudžiama ateiti nusirašyti skaitiklių duomenis, tačiau prašyta iš anksto suderinti laiką.
Teisininkė: be geros valios nesusitarsi
Teisininkė Akvilė Povilanskaitė sako, kad kaimynų ginčai ir konfliktai teisine prasme nėra nieko naujo – jų buvo, yra ir, matyt, bus.
Pasak pašnekovės, žvelgiant iš teisinės pusės, tai nėra sudėtingos bylos, tačiau jos žmones išvargina emociškai. Be to, teisminis kelias spręsti nesutarimus kainuoja: atstovavimo išlaidos, varginantis laikas, praleistas teismo posėdžiuose.
„Kalbant apie šį konkretų atvejį negaliu pateikti teisinio įvertinimo, nes nesu mačiusi jokių dokumentų. Tačiau, mano nuomone, vienos tiesos čia nėra. Jei jokių konfliktų nekilo pusę metų, tikėtina, kad kažkas tarp bendraturčių įvyko ir taip prasidėjo nesutarimai.
Kai turtas yra bendroji dalinė nuosavybė, didelė tikimybė, kad konfliktų neišvengsi, jei nebus geros valios susitarti. Be geros valios niekaip nesusitarsi ir dėl visko turėsi kreiptis į teismą“, – sakė A.Povilanskaitė.
Pasak teisininkės, vieną iš problemų – dėl kaimyno rūsyje esančių skaitiklių – teisiniu keliu išspręsti nėra sudėtinga: „Kaimynams reikia pasiūlyti nusistatyti servitutą – suteikti teisę, tarkime, paskutinę mėnesio dieną įeiti į kitam žmogui priklausančias patalpas ir nusirašyti skaitiklių duomenis.
Net neabejoju, kad toks ieškinys teisme būtų patenkintas, nes kitaip žmogus negali naudotis savo būstu pagal paskirtį, įvykdyti prievolę deklaruoti duomenis ir atsiskaityti.
Jei kaimynas net po teismo sprendimo to padaryti neleidžia ar sudaro kliūtis, yra kitas procesas – priverstinis vykdymo procesas, kuriame dalyvauja antstolis, turintis teisę skirti baudas asmenims, nevykdantiems teismo sprendimo.
Teisinių kelių, kaip spręsti su bendra nuosavybe susijusius klausimus, tikrai yra“, – teigė pašnekovė.
Skundų rašyti neuždrausi
Kitas momentas, pasak A.Povilanskaitės, skundų įvairioms tarnyboms rašymas.
„Kiek suprantu, skundai nepasitvirtino, vadinasi, pažeidimo nėra. Tačiau kitas klausimas – ar tu gali priversti kaimyną nerašyti skundų? Faktas, kad ne. Kiekvieno teisė skųstis. Todėl jei geros valios nebus – tai jie nesibaigs. Tu tenkančios upės nesustabdysi“, – sakė A.Povilanskaitė.
Tačiau, jei nepagrįsti skundai nesiliaus ir ateityje, o jų daugės – žmogus gali kreiptis į psichologą dėl pablogėjusios emocinės savijautos: „Nes tai iš tiesų gali varginti, žmonės patiria nemalonius išgyvenimus.
Svarstytina galimybė kreiptis į teismą, reikalaujant moralinės žalos atlyginimo.“
Konfliktai – dėl menkniekių
A.Povilanskaitė sako, kad kaimynų konfliktų bylose jai atstovauti vienai ar kitai pusei teko ne kartą, o ir dabar ant teisininkės stalo – dvi panašios bylos.
„Dažniausiai jos būna dėl visiškų menkniekių ir kainuoja labai daug emocijų. Trūksta racionalumo ir, sakyčiau, noro viską užbaigti gražiai.
Kodėl žmonėms sunku susitarti gražiuoju? Sunku pasakyti, be to, tai jau ir psichologiniai momentai. Vienu atveju – užgautos ambicijos, kitu atveju ginčai kyla dėl, tarkime, pavydo. Kiekviena situacija turi priežastį, ir jos – skirtingos.
Teisme buvo nagrinėjamas ginčas, kuriame kaimynai santykius aiškinosi trejus metus, visus tuos metus vyko teisminiai procesai. Galiausiai vienas iš kaimynų neištvėrė ir savo turtą pardavė. Neapsikentė nuolatinių kaimyno persekiojimų filmavimų, fotografavimo. Žmogus tiesiog pavargo.
Ginčai teisme gali užtrukti ilgai. Pirmoje instancijoje – iki metų, tada – apeliacija. Jei po to byla sugrąžinama žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo – tuomet vėl viskas iš naujo“, – kalbėjo A.Povilanskaitė.