Latvijos prezidentas Valdis Zatleras jau su pirmuoju vizitu viešėdamas Vilniuje užpernai liepą pasisveikino su žurnalistais: „Labas dienas, braliukas!“ Po pusmečio 2008-ųjų vasario 16-osios proga jis lietuviškai rėžė visą sveikinimo kalbą. Šią vasarą Baltijos šalių kaimynių vadovų lietuviškai sakomos kalbos prapliupo it lietus. Liepos 6-ąją Dainų šventės uždarymo koncerte susirinkusiuosius nustebino ne tik V.Zatleras, bet ir Estijos premjeras Andrusas Ansipas.
Prieš savaitę Baltijos kelio 20-mečio minėjime estas lietuvius pamalonino dar kartą, neatsiliko ir jo kolega iš Latvijos – premjeras Valdis Dombrovskis. „Dainų švenčių tradicija Estijoje siekia 140 metų, todėl yra labai artima estų širdims. Taigi buvo natūralu, kad per Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, švenčiant Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmetį, premjeras prabiltų lietuviškai“, – apie pirmąją A.Ansipo lietuviškai perskaitytą kalbą pasakojo Estijos Vyriausybės atstovė spaudai Kateriin Leini.Tegivuooja tuukstantmäätė Lietuva! – linki A.Ansipas. Šilta susirinkusiųjų reakcija Dainų šventėje paskatino estų premjerą dar kartą kreiptis į lietuvius jų gimtąja kalba per Baltijos kelio minėjimą. Tačiau šios vasaros įvykiai A.Ansipui nebuvo pirmoji pažintis su lietuvių šneka. „Šiek tiek pramokau lietuviškai jaunystėje, kai teko keletą mėnesių praleisti karinėje stovykloje Klaipėdoje. Deja, mano lietuvių kalba truputį silpnesnė nei vengrų“, – „15min“ prisipažino premjeras. Tai neturėtų stebinti, mat vengrų ir estų kalbos priklauso tai pačiai finougrų kalbos grupei.
Praktikavosi ir su apsauginiais
Abi Estijos ministro pirmininko kalbos buvo parašytos estiškai ir išverstos į lietuvių kalbą. A.Ansipas į tribūną ėmėsi pastarąjį variantą. Anot K.Leini, jis gali skaityti lietuviškai, jeigu prieš tai turi galimybę pasitreniruoti su žmogumi, kuriam lietuvių kalba yra gimtoji. Už pagalbą praktikuojantis šnekėti lietuviškai A.Ansipas dėkojo Estijos ambasados Lietuvoje, Lietuvos ambasados Estijoje darbuotojams ir lietuviams apsaugininkams, lydėjusiems jį Vilniuje. A.Ansipas tikisi, kad lietuvių neglumina neįprastas jo tarimas. Premjeras gali kalbėti vokiškai, rusiškai, angliškai. Yra sakęs kalbų suomiškai.
Vengriškai prakalbo, kai su studentų brigada tarybiniais metais gyveno Vengrijoje. Jis turi įprotį įsiminti šalies, kurioje lankosi, tradicinių frazių. Todėl gali tarti keletą žodžių latviškai, rumuniškai, graikiškai, kiniškai ir dar pora tuzinų kalbų. Rengdamasis kalbai Vilniaus Nepriklausomybės aikštėje, A.Ansipas, be kitų, lietuviškai išmoko frazę: „Anksčiau ar vėliau mes vis tiek laimėsime!“ Šis šūkis prieš du dešimtmečius buvo Estijos kovos už nepriklausomybės atgavimą moto. Premjerui repetuojant šią frazę lietuviškai, ją įsiminė ir 12-metė duktė Liisa.
Prezidentė D.Grybauskaitė viešėdama Latvijoje nesakė kalbos latviškai. |
Nenorėjo atsilikti?
Anot Baltijos kelio minėjimo koordinatorės Angonitos Rupšytės, prieš renginį Nepriklausomybės aikštėje buvo žinoma, kad A.Ansipas skaitys kalbą lietuviškai. Tačiau abejota, ar latvių premjeras apskritai galės atvykti iš kitų renginių. V.Dombrovskio patarėja užsienio reikalams Solveiga Silkalna teigė, kad organizatoriai paprašė, kad kalba rugpjūčio 23-iąją būtų skaitoma lietuviškai. Tačiau A.Rupšytė to nepatvirtino. „Greičiausiai jie sužinojo, kad A.Ansipas ruošiasi kalbėti lietuviškai, ir nenorėjo atsilikti“, – spėjo ji.
Kalbų tekstai organizatoriams iš anksto nebuvo žinomi. „Jie patys ruošėsi ir vertėsi. Net apie kalbų trukmę tik spėliojome. Stovėjau ir bijojau, ar tik neprireiks latvių kalbos vertėjo“, – prisiminė A.Rupšytė. V.Dombrovskio kalba buvo parašyta ministro pirmininko tarnyboje latviškai. Ją išvertė kaimyninės šalies ambasada Vilniuje. Jos darbuotojai ir Lietuvos protokolo ekspertai padėjo latvių premjerui patobulinti tarimą.
Patarti V.Dombrovskiui galėjo ir prezidentas V.Zatleras, tampantis tikru lietuvių kalbos žinovu. Anot Latvijos vadovo atstovės spaudai Ilzės Rassos, jis visada stengiasi išmokti bent keletą frazių tos šalies, kurioje svečiuojasi ar kurios vadovus priima, kalba, nesvarbu, ar tai būtų lietuvių, ispanų ar farsi (persų) kalbos. „Tai sušildo žmonių širdis, rodo pagarbą šaliai ir jos gyventojams“, – dėstė I.Rassa.
Ruošiantis pasisakymams užsienyje, prezidentui padeda jo administracijos, ambasadų darbuotojai ar latvių diasporos atstovai. Jis dalyvauja kalbų rašymo procese, pabrėždamas, ką nori pasakyti ir kokias emocijas sukelti. Pagalbos dėl tarties V.Zatleras prašo žmogaus, kuriam tai yra gimtoji kalba. Praktikuodamas tik keletą frazių, jis dirba su garso įrašais.
Lietuviai laukia
Lietuvos vadovai taip pat kartais prabyla užsienio kalbomis. Dažniausiai tai būna keli mandagumo sakiniai, tačiau pasitaikė ir ištisų kalbų. Pavyzdžiui, 1996–2000 metų kadencijos Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis Lenkijoje yra sakęs kalbą lenkiškai. Buvęs parlamento vadovas Česlovas Juršėnas dar praėjusioje kadencijoje, dalyvaujant Lechui Kaczynskiui ir Valdui Adamkui, sakė kalbą Lenkijoje, kurios viena dalis skambėjo lietuviškai, kita – lenkiškai.
A.Ansipas gali skaityti lietuviškai, jeigu prieš tai turi galimybę pasitreniruoti su žmogumi, kuriam lietuvių kalba yra gimtoji. |
Abu buvę Seimo pirmininkai gerai kalba lenkiškai, todėl pasitikėjo savo gebėjimais. V.Landsbergis 1990 metų gegužę kaip Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovas sakė kalbą latviškai. Tuomet šios respublikos parlamentas turėjo apsispręsti dėl nepriklausomybės. „Ten man reikėjo vertėjo. Bet perskaityti galėjau, nes panaši fonetika. O kai išverstą tekstą paskaitai, tai supranti viską“, – „15min“ pasakojo politikas.
Atsakyti į pastarųjų metų Latvijos ir Estijos kolegų mandagumo gestus galėtų dabartiniai Lietuvos prezidentė ir ministras pirmininkas. „Žinoma, kad premjeras mąsto apie tai. Tik reikia sulaukti panašių progų, kokios buvo Lietuvoje“, – tikino Andriaus Kubiliaus atstovas spaudai Ridas Jasiulionis. Tačiau kol kas jokių konkrečių vizitų ir kalbų nesuplanuota.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovas Linas Balsys sakė, kad kol kas apie tai nebuvo mąstoma. „Dar nebuvo laiko tai aptarti, bet mintis įdomi. Nežinau, ar vertėtų ruošti visą kalbą, ar tik frazę. Ne visiems tai vienodai gerai sekasi...“ – mąstė jis. Anot ilgametę darbo užsienyje patirtį turinčio žurnalisto, oficialios kalbos paprastai sakomos gimtąja arba darbo kalba, pavyzdžiui, angliškai. „Gal čia mūsų Baltijos valstybių tradicija, kuri dabar formuojama?“ – svarstė L.Balsys. Prabilti latviškai, estiškai ar lenkiškai esą būtų prasminga „lengvesnio turinio proga“, kokių šią vasarą buvo Lietuvoje.