„Žalgirio“ arenos iniciatyva ketvirtadienį šia tema buvo surengta atvira diskusija „Nemuno salos plėtojimas, panaudojimas visuomenės reikmėms“. Renginio organizatoriai priminė, kad prieš pusketvirtų metų įvyko Nemuno salos urbanistinės idėjos paieškos atviro projekto konkursas, išrinkti nugalėtojai, o autorių – architektų Šarūno Kiaunės ir Rimvydo Palio – išguldytos mintys taip ir liko neįgyvendintos, nes miesto biudžete pinigų tam kol kas nenumatyta.
Nors kai kurios architektų idėjos skiriasi, tačiau pagrindinė mintis yra ta pati – šalia salos reikalingas uostas, kuris atgaivintų laivybą upėje, saloje – paplūdimys, sporto aikštynai, dviračių takai. Tačiau salos negalima užkrauti dideliais statiniais, ji turi išlikti žalia, natūrali, dalis jos turi likti ramybės zona.
Nemuno salos salos plotas – 30 hektarų, trečdalis jo priklauso „Žalgirio“ arenai, likusi dalis – miesto savivaldybei.
Papildyta 17.37 val.: „Kai buvau mažas, atsimenu, kad Karaliaus Mindaugo, prie salos buvo garlaivių uostas, įvairiausi laivai plaukiojo nuo Vytauto bažnyčios iki geležinkelio tilto. Čia virė neįsivaizduojama gyvybė. Tačiau kopūstgalvė sovietinio meto valdžia ir architektai užpylė kanalą, išplatino ir prospektą ir visa gyvybė dingo. Mūsų tikslas – sugrąžinti čia bent dalį gyvybės“, – vaikščiodamas po salą sakė R.Palys.
„Didelių statinių, didelių statybų saloje negali vykti. Joje turi likti parkas. Turi būti persirengimo kabinos ir panašūs statiniai, tačiau jų – nedaug. Nuo pėsčiųjų tako iki Nemuno – sporto zona. Reikia pasukti galvą, kaip įrengti krantines, kad ir pakilus vandens lygiui jomis būtų galima naudoti. Gal tiesiog padaryti iki vandens einančią pievelę“, – svarstė Š.Kiaunė.
Abu architektai pritarė, kad prie vandens būtinas ir pliažas. Jam įrengti reikėtų tik smėlio. Pasakius šią mintį, gausiame juos lydinčių miestiečių, politikų, verslininkų, valdininkų būryje pasigirdo replikos: „O gelbėtojų stotis, persirengimo būdelės, paplūdimio priežiūra?“. Nors visi sutiko, kad investicijų nereikėtų didelių, vis tik niekas nesiima iniciatyvos ir konkrečių veiksmų.
Kas turėtų sutvarkyti salą? Kodėl niekas nesiima konkrečių veiksmų? „Pirkliai stato, valdininkai stabdo“, – pajuokavo R.Palys. Tačiau jo žodžiuose – daug tiesos. Dažniausiai iniciatyvius gyventojus, verslininkus atbaido išankstinis įsitikinimas, kad nepavyks nieko nepadaryti, nes visi projektai, „kaip įprasta“, įstrigs valdininkų stalčiuose.
Vis tik, jei nori – savo sumanymą gali realizuoti. Veiklių jaunuolių grupė gavo leidimą ir, kartu su „Red Bull“, Nemuno saloje iš žemės įrengs dviračių aikštelę. Ji turėtų pradėti veikti gegužės pabaigoje. Taip pat svarstoma galimybė įrengti paplūdimio tinklinio aikštelę.
Siekiant, kad sala būtų patrauklesnė miestiečiams, taip pat būtina išspręsti šunų ekskrementų surinkimo, tualetų klausimus. Salos viduryje stūgso sovietmečiu pastatyti apleisti mūriniai tualetai, styro buvusios šunų vedžiojimo aikštelės gelžbetoniniai kuolai.
Architektą Š.Kiaunę stebina kalbos apie lėšų trūkumą: „Reikia paruošti projektą ir salą tvarkyti iš europinių pinigų. Miesto lėšų čia net nereikėtų“.
