Nors baigęs grafikos specialybę, bet savęs grafiku nevadina. O ir nebūtų tikslu. Dirbtuvė sausakimša Kęstučio darbų: čia ir medžio pjaustiniai, ir šilkografijos darbai, ir tapyba, ir knygos. Ir, žinoma, priemonės.
Kokia menininko diena? Ar kiekvieną dieną ateina į dirbtuvę? Ne, tik tada, kai turi laiko. Atsakymas gali sugluminti. K.Grigaliūnas paaiškina.
Nuo 2008 m. sausio prasidėjo kasdienis veik rituališkas ėjimas į Lietuvos ypatingąjį archyvą. Ten peržiūrinėja represuotų žmonių bylas, ieško nuotraukų ir jas perfotografuoja.
Iš šio proceso gimė ne viena paroda, instaliacija, išleistos net keturios knygos. Darbas tęsiasi.
Ji simboliškai baigia 2008–2014 metais K.Grigaliūno vykdytą pirmosios sovietinės okupacijos Lietuvoje meninį tyrimą. Ja pereinama į naują etapą – „Pokarį“, kuris bus skirtas antrajai sovietinei okupacijai.
Kodėl dailininkui tai svarbu? Menine forma kalbama apie istorijos skaudulius. Jam įdomi kitokia prieiga – svarbiausia ne konkreti biografija, faktai, bet užfiksuotas žmogus, jo akių išraiška.
Atminties, istorinė tema menininką domino visada. Pavyzdžiui, MMC kolekcijoje galima pamatyti lino raižinių ciklą „Jurgeliškės“, skirtą tremties temai. 2011 m. „už istorinio laiko atspaudus šiuolaikiniame mene, už skaudžios atminties erdvinį įvaizdinimą“ buvo apdovanotas Lietuvos kultūros ir meno nacionaline premija.
Tad dirbtuvėje nenustebina susidūrimas su „Didele Perkūno statula, laikančia rankoje titnago akmenį“. Pjaustinys, sudarytas iš medinių detalių dėlionės.
K.Grigaliūnas dirba be galo daug. Nes daugeliui darbų būdingas serijiškumas, dideli kiekiai. Ir viskas – nugludintos medinės pjaustinių detalės, sudėtingos parodų instaliacijos, šimtai atspaustų šilkografijų ir visa, ką bepaimsim – yra ne tik sumanyta, bet ir atlikta jo paties. Per kiekybę ir pats kūrybos procesas, ir rezultatas įgyja kitas dimensijas.
O ką čia veikia dantų protezų modeliai? Gruodžio 16 dieną galerijoje „Artifex“ atidaryta kita paroda „Sutemos tirščiausios prieš aušrą“ – šie modeliai jos dalis. Dar vienos parodos idėja jau kirba galvoje. Idėjų daug, trūksta tik laiko.
Kitos durys, kurias praversim, ves į K.Grigaliūno žmonos – menininkės Laisvydės Šalčiūtės dirbtuvę.
Daugiau apie K.Grigaliūną skaitykite ir jo darbus žiūrėkite čia, o apie kūrybinį kontekstą sužinokite Kultūros istorijos skiltyje.
