Tai yra vienintelis būdas, kaip parduodant gyvulių mėsą išlaikyti jų bandą unikaliame gamtos kampelyje.
Bet apie viską – nuo pradžių. 2014-aisiais Kuršių nerijoje prasidėjo projektas „Biologinei įvairovei ypač vertingų atvirų buveinių atkūrimas ir išsaugojimas „Natura 2000“ teritorijose“.
Tokiu atveju ganau avis ir esu ramus: rudenį jas parduosiu tam ir tam, man nereikės sukti galvos, kur jas „iškaišioti“.
Kuršių nerijos nacionalinis parkas paskelbė kvietimą ūkininkams atvežti savo avių bandas, kad būtų nuganytos mišku užžėlusios Kuršių nerijos teritorijos. Prieš kelis šimtmečius dėl neatsakingos žmonių veiklos, miško kirtimų, gaisrų Kuršių nerijos miškingumas sumažėjo iki 10 proc.
Tad sovietmečiu nuspręsta šią vietovę gausiai apsodinti mišku. Tačiau čia – vėl bėda. Miškas ėmė plėstis ir okupuoti vis daugiau atvirų vietovių, taip pat kopų. Išnykus atviroms pievoms ėmė nykti ir įvairios augalų, gyvūnų rūšys. Pavyzdžiui, visoje Europoje saugomas paukštelis dirvoninis kalviukas.
Pirk avį – išsaugok pievą
Į kvietimą Kuršių nerijoje auginti avis atsiliepė jaunas avių augintojas Antanas Miežanskas. Buvo gautas finansavimas, už jį apie 150 hektarų teritorijos atverta – miškas iškirstas, o į pusiasalį atgabenta 50-ies avių banda. Tačiau finansavimas praėjusiais metais baigėsi – dažniausiai tokiu atveju baigiasi ir gražios iniciatyvos.
Vis dėlto ūkininkas nutarė rasti būdą tęsti veiklą Kuršių nerijoje ir gauti pajamų avims išlaikyti (ir pačiam išgyventi).
„Projektas baigėsi ir jokių kitų lėšų negavom. Po kirtimų pušelės, berželiai sparčiai atželia, tad jei neganysime gyvulių – netrukus čia užžels naujas miškas“, – sakė A.Miežanskas.
Ožkos ir avys ėda ne tik žolę, jos graužia ir jaunus atželiančius medžius,
Pavyzdžiui, perkant prekę Kinijoje, pinigus turi sumokėti iškart, o pačią prekę gauni tik po kelių mėnesių. Ir pasitiki kinais, kad prekė atvažiuos. Žinoma, kalbant apie ėrieną, jos kaina yra gana aukšta – visas ėriukas kainuoja 275 eurus, tai yra 20 kilogramų išpjaustytos, vakuumuotos, paruoštos vartoti mėsos.
krūmus. Taip jos palaiko atviras teritorijas, palvines pievas – kraštovaizdį, kuris Kuršių nerijoje egzistavo prieš kelis šimtmečius.
Šįmet avių augintojas pradėjo projektą pirkavinidoje.lt. Jis paremtas Vakarų Europoje plintančių krepšelių principu: klientas iš anksto užsisako tam tikrų produktų krepšelį, sumoka ir laukia jo atkeliaujant į savo namus. Ūkininkas tuomet jau žino, ko klientai norės ir augina būtent tas daržoves, produktus, kuriems yra aiški, pamatuojama paklausa.
„Tas pats ir su gyvuliais, mėsa: žmonės užsisako iš anksto, daromi išankstiniai apmokėjimai ir jau žinau, kas rudenį norės ėriuko, kiek kilogramų. Taip tu gyveni pagal paklausą. Tokiu atveju ganau avis ir esu ramus: rudenį jas parduosiu tam ir tam, man nereikės sukti galvos, kur jas „iškaišioti“, – apie verslo modelį pasakojo A.Miežanskas.
Banda netikėtai pasipildė ožkomis
Puslapyje pirkavinidoje.lt galima užsisakyti avį, ožiuką ar pusę išdoroto gyvulio. Mėsa rudenį pasieks užsakovus išpjaustyta ir supakuota į specialius vakuuminius maišelius, ji bus pristatyta į bet kurią Lietuvos vietą „iki durų“. Vienintelis minusas – kad užsakymą reikia apmokėti ir luktelti iki rudens.
Šiuo metu A.Miežanskas turi 20 avių ir 10 ožkų, kurias gano Nidos oro uosto teritorijoje bei Pervalkos miškuose (Birštvyno kyšulyje). Netrukus bandą jis ketina papildyti dar 10 avių.
Daugelis Kuršių nerijos poilsiautojų prisimena, kad besiganančių ožkų buvo galima sutikti ties Preila, prie posūkio į šį miestelį. Deja, sustreikavus sveikatai, šeimininkė nebegalėjo jų ilgiau auginti – gyvuliai pateko A.Miežansko globon į bendrą bandą su avimis.
Šiuo metu pateles savo kerais bando suvilioti už jas gerokai žemesnis Kamerūno ožys – jis interviu metu po visą bandą ieškojo prieinamos damos, garsiai mekendamas kiekvienai į ausį.
Kadangi orai Kuršių nerijoje nebūna labai atšiaurūs, kelios ožkos praėjusią žiemą sėkmingai peržiemojo Kuršių nerijoje. Vis dėlto pagrindinis pajamų šaltinis – avys ir ėriena.
„Prekyba avimis yra tas šaltinis, kuris dabar palaiko šį projektą. Avys – veislinės, todėl ne visas jas pjauname mėsai, kai kurios iš jų tiesiog vasarai pasibaigus iškeliauja į žemyninės dalies ūkius veistis. Šiemet taip pat turiu planą palikti čia žiemoti šiek tiek avių. O kitą pavasarį vėl susipirksiu jaunas avis iš žemyno. Beveik per pusę metų Kuršių nerijoje jos taip atsigano, kad gražu žiūrėti!“ – sako avių augintojas.
„Užsakymo“ tenka laukti kelis mėnesius
Kol kas A.Miežansko iniciatyva nėra labai žinoma – pirkėjų trūksta. Tačiau augintojas ir nesitikėjo, jog per pirmuosius metus visi suskubs pirkti ėriukus. Jo vizija – pamažu auginti šį projektą ir didinti avių bandos dydį, o šiemet jis teigė tokiu būdu paremiantis Kuršių nerijos nacionalinį parką.
„Manau, kad ir išankstinio finansavimo sistema ne visiems priimtina. Kita vertus, perkant internete tai yra labai dažnas atvejis: pavyzdžiui, perkant prekę Kinijoje, pinigus turi sumokėti iškart, o pačią prekę gauni tik po kelių mėnesių. Ir pasitiki kinais, kad prekė atvažiuos. Žinoma, kalbant apie ėrieną, jos kaina yra gana aukšta – visas ėriukas kainuoja 275 eurus, tai yra 20 kilogramų išpjaustytos, vakuumuotos, paruoštos vartoti mėsos“, – sakė A.Miežanskas.
Augintojas pabrėžė, jog vakuume kiek ilgiau palaikyta mėsa brandinasi, tampa minkštesnė – todėl dabar labai populiaru specialiai mėsą ilgiau palaikyti vakuumo maišeliuose. Įsigijus vakuumo maišeliuose supakuotą tokį didelį kiekį, mėsą galima pamažu suvartoti, produktas negenda porą mėnesių.
„Kiekvieną dalį naudoji kitam patiekalui: kumpis, nugarinė – tai mėsa, skirta kepti grilyje. Visos kitos dalys dažniausiai eina į troškinius, sriubas, itin gardus išeina plovas“, – pasakojo pašnekovas.
Neteko uoliausios darbuotojos
A.Miežanskas prie avių stengiasi nuolat būti, ilgam nepalikti jų vienų. Kai kurios garbanės turi siųstuvus, kad Antanas galėtų matyti, ar jos vis dar yra aptvare, ar kur nors išklydo.
Taip gali nutikti, jei aptvarą nuverčia medžio šaka, kiaurai prabėga šernai arba papokštauja piktybiškai nusiteikę žmonės. Antanui padaugėjo darbo po liūdno įvykio, kai neteko 11 metų kartu su juo ištikimai dirbusios aviganės – šunį po insulto teko užmigdyti. Jos itin trūksta genant avis į priekabą.
A.Miežanskas karčiai šypteli išgirdęs replikas: „Kaip jiems gerai – gauna valstybinę žemę nemokamai!“
„Bėda ta, kad žemyninėje dalyje ūkininkai, deklaravę savo pievų plotą, gali už jas gauti išmokas. O šios pievos nėra įteisintos kaip žemės ūkio naudmena. Todėl į jokias išmokas negalime pretenduoti“, – sakė A.Miežanskas.
Jis priminė, kad įvežant ir išvežant avis taip pat tenka susimokėti visus Kuršių nerijoje galiojančius mokesčius, ūkininkas su drauge visą ganiavos laikotarpį negali išvykti toli nuo pagrindinės bandos.
Kol kas žemės naudmenomis pripažįstamas tik Nidos oro uostas – už jį dar yra vilties gauti šiek tiek išmokų.
Turi pasiūlymą ir vegetarams
Skaitote, žiūrite nuotraukas ir darosi gaila ožkų bei avių? A.Miežanskas turi pasiūlymą ir vegetarams bei veganams.
„Jei jūsų filosofija prieštarauja gyvulio skerdimui, tačiau vis tiek norite prisidėti prie projekto, internetinėje platformoje padarėme galimybę ganiavos sezonui tapti avies ar ožkos globėju. 80 eurų už ožką ir 100 eurų už avį leidžia padengti visas jų auginimo šioje teritorijoje išlaidas“, – sakė ūkininkas ir pridūrė, kad norinčių pasinaudoti tokia galimybe dar neatsirado – visi nori už savo paramą gauti bent vieną porciją šonkauliukų.
Pasiteiravus, ar nepavyktų avių ganiavos finansuoti parduodant jų vilną, A.Miežanskas patikina, kad vilna Lietuvoje – menkai vertinama. Vilna tėra šalutinis avininkyste užsiimančių ūkininkų produktas, nes, sumokėjus avies kirpėjui ir vėliau vilną pardavus, telieka keli eurai pelno.
Būtent dėl globėjų Kuršių nerijoje prieš porą metų bėgiojo spalvotos avys.
„Pagalvojom, kad globėjas norės kažkaip išskirti savo avelę. Na, pavyzdžiui, kad „ši yra mano“. Todėl eksperimentuodami nudažėme kelias avis natūraliais dažais, kad parodytume, kaip globėjas gali jas atpažinti. Įmanoma net dobiliuką ar širdelę ant šono nupiešti“, – sako A.Miežanskas.
Nors banda įkurdinta gana giliai miškuose, A.Miežanskas sako, kad poilsiautojai su vaikais jas atranda. Ūkininkas mato ir edukacinę šio projekto reikšmę – kai kurie šiuolaikiniai vaikai čia pirmą kartą pamato ūkinius gyvulius ne iš paveiksliuko.
Netrukus ateis ruduo, A.Miežanskas nuveš į skerdyklą bei išparduos savo per vasarą ganytus ėriukus. Tačiau darbas su avimis tuo nesibaigs – žiemos sezono metu vyras Lietuvos ūkininkams padeda eksportuoti užaugintų avių mėsą į Vokietiją.
„Kaip tik nuo vėlyvo rudens prasideda prekyba – ir ji baigiasi tik vasario–kovo mėnesį. Aš organizuoju transportą ir kontroliuoju kokybę, kadangi tikrai gerai pažįstu avis: ir veisles, ir jų standartus, gyvulio raumeningumą, kaip jis turėtų atrodyti. Todėl vykdau ėriukų atranką. O pasibaigus prekybai vėl grįžtu į Kuršių neriją“, – sakė iniciatyvos „Pirk avį Nidoje“ įkūrėjas.
