Ketvirtadienį susirinkusiai Fizinio barjero prie sienos su Baltarusija projekto priežiūros komisijai bendrovės „EPSO-G“ atstovai pranešė, kad iki darbų pabaigos jiems liko pastatyti dar apie 85 kilometrus tvoros ir nutiesti 5 kilometrus koncertinos.
Tikimasi, kad rugsėjo pradžioje pasienyje jau stovės maždaug pusšešto šimto kilometrų ilgio fizinis barjeras, skiriantis Lietuvą nuo Baltarusijos.
Tris dešimtmečius nuo Nepriklausomybės atkūrimo tik stulpeliais žymėta siena su Baltarusija per pastaruosius metus pasidengė tvora su pjaunančia viela.
Ilgai atidėliotam sprendimui prireikė nei daug, nei mažai – keturių tūkstančių migrantų, kuriuos kaimyninės valstybės diktatorius Aliaksandras Lukašenka pavertė savo sukurtos hibridinės agresijos instrumentais.
Pirmuosius koncertina vadinamos vielos ritinius į pasienį iš savo sandėlių atvežė Lietuvos kariuomenė, vėliau šimtus kilometrų dovanojo Ukraina, Slovėnija, Estija, Turkija, Vengrija ir kitos šalys.
„Didžiausias iššūkis buvo koncertina, ir pirmi koncertinos kiekiai atkeliavo iš kariuomenės rezervo. Deja, jo užteko tik pirmiesiems kilometrams, tuomet visi Vidaus reikalų ministerijoje tapome koncertinos vadybininkais. Aš pati asmeniškai išūžiau ausis visiems Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrams. Ministerijos žmonės išnaudojo visus tarptautinius kontaktus ir paramos reikalai pajudėjo“, – pernai vasarą kalbėjo A.Bilotaitė.
Jautriausi sienos ruožai tuomet buvo dengiami šešių rulonų koncertinos piramide, taip pat planuotos ir aukštesnės tvoros statybos.
Pirmieji koncertinos statybos mėnesiai buvo paženklinti ir tragedija – paskutiniąją vasaros dieną Varėnos rajone žuvo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnas Egidijus Karla. Daugiau nei pusę gyvenimo tarnybai atidavęs pareigūnas mirtinai susižalojo pasienyje, ruošdamasis tiesti ir montuoti koncertiną.
Rugpjūčio pradžioje Valstybės sienos apsaugos tarnyba pasiūlė statyti maždaug keturių metrų aukščio tvorą, kuri būtų pagaminta iš suvirinto strypinio tinklo, viršuje ji baigtųsi Y formos strypais, ant kurių būtų montuojama pjaunanti viela, vadinamoji koncertina.
VSAT skaičiavimu, tokios tvoros įrengimas su koncertina kainuotų 152,460 mln. eurų. Dar po mėnesio nuspręsta, kad tvoros statyba užsiims valstybės energetikos įmonių grupė „Epso-G“.
Darbams prižiūrėti sukurta speciali komisija, kuriai vadovauja premjerė Ingrida Šimonytė, komisiją taip pat sudaro vidaus reikalų, energetikos, krašto apsaugos, aplinkos ir finansų ministrai, VSAT vadas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkas ir „EPSO-G“ atstovas.
Nors iš pradžių teigta, kad visi daugiau nei pusės tūkstančio kilometrų ilgio tvoros statybos darbai gali trukti ir dvejus metus, tačiau vėliau statytojai ir politikai sugebėjo rasti būdų ir procesą paspartinti – tvorą nuspręsta pabaigti iki 2022 metų rugsėjo, šio plano pavyko laikytis visus metus ir galutinė data išliko tokia pati.
Kasdien tvorą tarp Lietuvos ir Baltarusijos tiesia apie 800 darbuotojų, naudojama daugiau negu 100 vienetų technikos. Fizinis barjeras kasdien pailgėja 3–4 kilometrais.
Tai neseniai patvirtino ir energetikos ministras Dainius Kreivys, patikinęs, kad neišaugo nei projekto biudžetas, nei jam įgyvendinti reikalingas laikas.
Kasdien tvorą tarp Lietuvos ir Baltarusijos tiesia apie 800 darbuotojų, naudojama daugiau negu 100 vienetų technikos – poliakalės, ekskavatoriai, keltuvai, traktoriai, kėlimo įvairūs mechanizmai ir pan. Fizinis barjeras kasdien pailgėja 3–4 kilometrais.
Miškais, pelkėmis, kalneliais ir grioviais einanti valstybės siena reikalauja ir daugybės nestandartinių sprendimų – vartų, vartelių, laiptų, vandens pralaidų. Iš viso Lietuvos ir Baltarusijos siena yra maždaug 679 kilometrų ilgio, tačiau daugiau nei 100 kilometrų eina ežerais ir upėmis, kur tvoros tiesti neplanuojama.
Vis dėlto, tvora yra tik vienas iš būtinų sėkmingos sienos apsaugos atributų, pabrėžė pareigūnai. Jei tos tvoros niekas nestebi, tai ji gali atlikti tik simbolinę prevencinę funkciją, sakė jie.
Iki migrantų iš Baltarusijos krizės pradžios, pasieniečiai moderniomis sistemomis stebėjo kiek daugiau nei trečdalį viso sienos su Baltarusija ilgio. Pinigai buvo skirti ir likusios sienos dalies stebėjimo sistemoms įrengti, tačiau darbai vyko itin lėtai ir planuota tai padaryti tik per penkerius metus. Prasidėjus tvoros statyboms, lygiagrečiai paspartinti ir stebėjimo sistemų įrengimo darbai, o penkeri metai susitraukė į vienerius.
VSAT vado Rustamo Liubajevo teigimu, iki šių metų pabaigos modernios stebėjimo sistemos jau bus įrengtos visame pasienyje su Baltarusija.
Nors per pastaruosius metus pasieniečiai itin daug dėmesio turėjo skirti iki tol gana neįprastam rūpesčiui – neteisėtai sieną kertantiems migrantams, tačiau tvora ir stebėjimo sistemos pasitarnauja stabdant ir gerokai tradiciškesnį blogį – kontrabandą.
A.Lukašenkos režimas cigarečių kontrabandą ilgus metus išnaudojo savo iždo papildymui. O valstybinis rūkalų fabrikas „Neman“ tik didino apsukas. Lietuva buvo vienas iš pagrindinių baltarusiškų cigarečių kelių į Europą, tad tvora, stebėjimo sistemos ir modernesnės patikros pasienio postuose užkerta kelią dar vienam lėšų srautui.
„Reikia pasakyti, kad ir fizinis barjeras, ir sienos stebėjimo sistema prie sienos su Baltarusija iki šių metų pabaigos bus visiškai įdiegta. Ji jau duoda efektą. Dėl to sulaikoma daugiau kontrabandos“, – neseniai sakė R.Liubajevas.
Smulkieji kontrabandininkai kaip visuomet yra itin lankstūs ir prisitaiko prie visų fizinių užtvarų, tad cigaretes vis labiau plukdo upėmis, skraidina dronais ir imasi kitų gudrybių. Visgi, pasieniečiai irgi nesnaudžia.
Šiemet paskelbta, kad Europos Komisija turėtų skirti apie 70 mln. eurų Lietuvos valstybės sienos apsaugai. Planuojama, kad 40 mln. eurų bus skirta stebėjimo sistemai, o likusioji dalis – bepiločiams orlaiviams, jų užkardymo sistemoms ir kitoms priemonėms.
2022-ųjų vasarą Lietuvos pareigūnai pripažįsta, kad Minske organizuota hibridinė ataka jau išsisėmė – grėsmės, kad iš Baltarusijos vėl pasipiltų šimtai migrantų, iš esmės nebeliko. Vis dėlto, net jei panašios provokacijos pasikartotų, Lietuva jau būtų pasiruošusi gerokai tvirčiau nei prieš metus ar pusantrų.
Migrantų krizės egzaminą politikai ir pareigūnai išlaikė, tačiau klausimų kyla dėl žmogaus teisių egzamino, kuriame, panašu, tektų rašyti gerokai žemesnius pažymius. Tai pripažįsta vis daugiau tarptautinių organizacijų ir žmogaus teisių gynėjų, tačiau šioms pamokoms išmokti neužteks skirti kelių šimtų ar keliasdešimties milijonų eurų.