„Vilmorus“ apklausoje „Lietuvos rytui“ 2009 metų sausį pasitikėjimą žiniasklaida išsakė 42,5 proc. apklaustųjų. Šiemet spalį šis rodiklis buvo vos 24,6 proc.
Lietuvos žurnalistai sulaukia kritikos, kad per dažnai pučia pigias sensacijas, užuot užsiėmę gilesne analize. Kritikų akimis, interneto eroje kiekybė užgožė kokybę, žiniasklaidai prikaišoma priklausomybė nuo politikų ar verslo, žurnalistai kaltinami tapę pernelyg šališki, tendencingi ir arogantiški.
Kita vertus, kalbama ir apie objektyvias priežastis, kurioms žurnalistai gali daryti mažiau įtakos. Dėl socialinių tinklų dalį įtakos praradusi tradicinė žiniasklaida vis dažniau tampa jos kritika nepatenkintų politikų ar propagandistų taikiniu. Pasikeitė ir pačios žiniasklaidos suvokimas, pasitikėjimui kenkia ir dėl pandemijos išaugęs susipriešinimas visuomenėje.
Tyrimai rodo, kad požiūris į žiniasklaidą susijęs ir su žmonių politinėmis pažiūromis – žiniasklaida nepasitiki 25 proc. konservatorių rinkėjų ir 41,5 proc. „valstiečių“ rinkėjų.
Savo nuomone, kodėl žiniasklaida prarado Lietuvos visuomenės pasitikėjimą, su 15min pasidalijo keturi žinomi žurnalistai: Aurimas Perednis, Indrė Makaraitytė, Vytautas Bruveris ir Dovydas Pancerovas.
