Kita vertus, SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos manymu, naujiems mokesčiams – apskritai dar ne laikas: pirmiau reikia užtikrinti esamų mokesčių surinkimą.
Kokių mokesčių vis dar trūksta
„Danske bank“ ekonomistės Violetos Klyvienės teigimu, vienas iš mokesčių, kurį reikėtų pakelti siekiant socialinio teisingumo, yra turto mokestis. Palyginti su darbo ar vartojimo mokesčiais, turtas Lietuvoje beveik visai neapmokestintas. Pagal mažiausią turto apmokestinimą esame lyderiai Europos Sąjungoje. Riba, nuo kurios mokamas šis mokestis, – 1 mln. litų. Anot ekonomistės, tokia aukšta riba didelės prasmės Lietuvoje neturi.
Ž. Mauricas siūlo ir žemės mokestį: „Geriausia būtų įvesti žemės ar greičiau – infrastruktūros mokestį. Dabar mokame mokesčius nepriklausomai nuo to, ar gyvename per 100 metrų nuo mokyklos, gydymo įstaigos, ar už penkių kilometrų. Toks mokestis, atsižvelgiant į gyvenamosios vietos infrastruktūrą, būtų teisingesnis. Be to, jo sunku išvengti, o kaip rodo kitų šalių patirtis, ekonomikai jis nekenkia.“
Taip pat Lietuvoje, pasak Ž. Maurico, galėtų būti labiau apmokestinami ir dividendai, tačiau įmonių pelnas turėtų būti mažiau apmokestinamas arba visai neapmokestinamas, kol jis naudojamas įmonės viduje. Daugiau vartojimo mokesčių surinktume sumažinę tokias neefektyvias lengvatas, kaip lengvata centralizuotam šildymui.
„Taip padidinus vartojimo mokesčius, labiau apmokestinus turtą, būtų netgi galima galvoti apie darbo apmokestinimo mažinimą. Tokia sistema būtų socialiai teisingesnė, palankesnė ekonomikos augimui“, – tikina Ž. Mauricas.
Savo ruožtu V. Klyvienė teigia, kad, jei būtų įvestas automobilių mokestis, jis turėtų būti progresyvus: tai galėtų būti nedidelė fiksuota suma ir atskirai apmokestinama automobilio prabanga. Tačiau ekonomistė labiau linkusi siūlyti apsvarstyti taršos mokesčius, kurie yra laikomi teisingais, manoma, kad jų neigiamas poveikis mažiausias.
G. Nausėda: mokesčių didinimas – kapituliacija prieš šešėlinę ekonomiką
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda į naujų mokesčių įvedimą ir esamų didinimą yra linkęs žiūrėti skeptiškiau.
„Mano supratimu, didžiausia socialinė nelygybė yra tame, kad vieni, uždirbdami tam tikras pajamas, sumoka reikšmingą mokesčių sumą, tačiau čia pat egzistuoja verslininkai, gyventojai, uždirbantys gal net daugiau, bet į biudžetą sumokantys mažiau. Jei jau kalbame apie socialinį teisingumą, gal reikėtų pradėti nuo mokesčių traukimo iš šešėlio?“ – klausia ekonomistas.
G. Nausėda pabrėžia, kad mokesčių didinimas būtų kapituliacija prieš pagrindinę problemą – šešėlinę ekonomiką. Anot jo, kai į biudžetą surinkdami nepakankamai apmokestiname naujus objektus, problemos iš esmės neišsprendžiame: „Nuolatinis mokesčių didinimas lopant biudžeto skyles turbūt visiškai demoralizuotų mokesčių mokėjimo kultūrą Lietuvoje. Todėl pirmiausia turėtume pamėginti susirinkti tai, kas mums priklauso, o tik tada, matydami, kad trūksta lėšų, bet jau esame nemažai padarę, vydami šešėlinę ekonomiką, galime kalbėti apie didesnius mokesčius ar naujų mokesčių įvedimą.“
Nauji mokesčiai, pasak SEB banko ekonomisto, pateisinami tada, kai yra būtini valstybės finansų stabilumui išsaugoti, o nuolatinis kalbėjimas apie mokesčių didinimą taip pat atbaido ir potencialius investuotojus.
Akcizo mokesčiai: privalomi, bet skatina šešėlį
G. Nausėda pastebi, kad, tyrimų duomenimis, gyventojai palankiai žiūrėtų į didesnius akcizus rūkalams, alkoholiniams gėrimams: „Matyt, apklausose dalyvauja nerūkantys žmonės, manantys, kad būtų galima apmokestinti jų kaimyną. Bet greičiausiai tai dar labiau padidintų kontrabandą. Dėl to tikėtis, kad surinksime lygiai tiek pat daugiau, kiek padidinsime mokesčius, tikrai netenka.“
Savo ruožtu V. Klyvienė pažymi, kad akcizų kėlimas dažnai neišvengiamas, nes tai daryti įpareigoja Europos Sąjunga: „Daugeliu atvejų akcizų didinimo nesiečiau su mūsų valdžia: neretai tokios direktyvos ateina iš Briuselio. Tačiau mūsų rinkai tai reiškia, kad segmentas, kuriame keliami akcizai, iškart nueina į šešėlį.“
Anot ekonomistės, tam, kad suvaldytume šiuos procesus, turėtume kreiptis pagalbos į ES. Nes, nepaisant to, kad ES egzistuoja kovos su nelegalia prekyba priemonės, jos padeda tik kovojant su nelegalios produkcijos gamyba. V. Klyvienė sako, kad mūsų problema yra ne gamyba, o Baltarusija, Rusija, kur kainų skirtumas toks milžiniškas, kad kontrabanda yra didžiausius pelnus duodantis verslas.
