Apie tai, kad agresyviausią žvalgybinę veiklą prieš Lietuvą vykdo Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, Valstybės saugumo departamentas (VSD) praneša nebe pirmus metus.
Šių metų bendrame VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime taip pat pakartota, kad nepaisant globalių suvaržymų dėl koronaviruso pandemijos, didžiausią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui kelia Rusijos vykdoma žvalgybinė veikla.
Nurodoma, kad pandemijos metu ji tapo labiau orientuota į tikslinės informacijos rinkimą kibernetinėmis priemonėmis.
Naudojasi sienos kirtimo procedūromis
Mūsų saugumo tarnybų ataskaitoje sakoma, kad Rusija vykdo aktyvią žvalgybinę veiklą su Kaliningrado sritimi besiribojančiuose Lietuvos pasienio regionuose.
Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji valdyba (GRU) sistemingai renka žvalgybos informaciją apie Lietuvos ir Rusijos sieną reguliariai kertančius Lietuvos piliečius ir ieško galimybių juos verbuoti.
„Pasinaudodamos sienos kirtimo procedūromis, Rusijos žvalgybos tarnybos apklausia Lietuvos piliečius, domisi jų biografija, darbine patirtimi, tarnyba SSRS struktūrose, informacija apie šeimos narius, ryšius su užsieniu, požiūriu į Rusiją, taip pat klausia apie šių asmenų pastebėtas Lietuvoje vykstančias NATO pratybas ar karinį judėjimą pasienio regione“, – rašoma VSD ir AOTD grėsmių vertinime.
Dažnai Kaliningrado srityje besilankančius Lietuvos piliečius Rusijos žvalgybos tarnybos vertina kaip labiau tinkamus verbuoti, nes jų asmeniniai, verslo ir kiti interesai priklauso nuo Rusijos žvalgybos sprendimo leisti jiems lankytis šioje šalyje, t. y. priklauso nuo šių asmenų bendradarbiavimo su Rusijos žvalgybos tarnybomis.
Mūsų saugumo struktūros atskleidė ir detalių, kad valstybės sienos kirtimo procedūrų metu FSB tikrina ją dominančių Lietuvos piliečių mobiliuosius įrenginius – peržiūri kontaktus, susirašinėjimų turinį, nuotraukas.
„Kai kuriais atvejais FSB pareigūnai inscenizuotų patikrinimų ir dirbtinai užtęsiamų apklausų pasienyje metu į asmenų, kuriuos siekia verbuoti ar apie juos rinkti informaciją, mobiliuosius įrenginius įdiegia kenkėjišką programinę įrangą. Taip sudaromos sąlygos FSB nuotoliniu būdu fiksuoti užkrėsto įrenginio savininko pokalbius, susirašinėjimą, perimti per telefono kamerą ir mikrofoną gaunamą informaciją“, – nurodo mūsų saugumas.
Kai kuriais atvejais FSB pareigūnai inscenizuotų patikrinimų ir dirbtinai užtęsiamų apklausų pasienyje metu į asmenų, kuriuos siekia verbuoti ar apie juos rinkti informaciją, mobiliuosius įrenginius įdiegia kenkėjišką programinę įrangą.
Į keliones – su atskiru telefonu
VSD Strateginės komunikacijos skyriaus viršininkė Eglė Samoškaitė pasakojo, šnipinėjimo programos gali būti įdiegiamos į bet kokio tipo įrenginius: mobiliuosius telefonus, kompiuterius, planšetes ir panašiai.
„Deja, nėra požymių, kurie padėtų asmeniui identifikuoti, kad jo įrenginyje galėjo būti įdiegta tokia programa. Paprastai detalių tyrimų metu tai gali išsiaiškinti tik patyrę ekspertai, aiškiai žinantys, ko ieško“, – teigė ji.
Pasak E.Samoškaitės, rizika, kad šnipinėjimo programa gali būti įdiegta, labai išauga, jei asmuo yra atskiriamas nuo savo įrenginio.
Tai yra, kai asmens paprašoma įrenginį palikti kitoje patalpoje, neleidžiama turėti su savimi apklausiant ir panašiai.
„Pats paprasčiausias būdas išvengti šnipinėjimo programų – į keliones Rusijos Federacijoje nesivežti kasdien naudojamų elektroninių įrenginių, kuriuose gausu įvairios asmeninės ir darbinės informacijos. Geriausia tokių kelionių metu turėti atskirą mobilųjį telefoną su išankstinio apmokėjimo kortele arba kompiuterį, kuriuo paprastai nesinaudojama ir kuriame yra tik kelionei būtina informacija“, – pažymėjo VSD atstovė.
Taip pat, kaip pastebėjo E.Samoškaitė, mintyje reikia turėti tai, kad technologijų vystymasis yra greitas procesas, todėl tai, kas pasakyta apie šnipinėjimo programų įdiegimą, rizikas ir galimą apsisaugojimą, gali nebetikti praėjus kuriam laikui.
Gali būti slaptai sekami
Kaip nurodoma VSD interneto svetainėje, priešiškai mūsų valstybei veiklai, šnipinėjimui, naudojami įvairiausi metodai, kuriais remiantis neteisėtai išgaunama informacija, perimami įslaptinti ar kiti priešiškų valstybių interesams svarbūs duomenys.
Žvalgyba vykdoma tiek Lietuvos teritorijoje, tiek užsienyje.
„Žvalgybos taikiniais tapę asmenys užsienyje gali būti slaptai sekami, klausomasi jų telefoninių pokalbių, slaptai filmuojami, jų pokalbiai gali būti įrašinėjami viešbučių kambariuose, apžiūrima be priežiūros palikta elektroninė įranga, lagaminai. Užsienio žvalgybos informacijai apie užsieniečius rinkti gali panaudoti tų asmenų verslo partnerius, draugus, pažįstamus“, – nurodo VSD.
Šnipus domina ne tik su su įslaptinta ar svarbia politine ekonomine, karine informacija dirbantys asmenys. Taip pat – ir įvairių sričių ekspertai, mokslininkai, studentai, kiti perspektyvūs asmenys.
Priešiškos žvalgybos tarnybos visada siekia surinkti papildomą informaciją apie taikinio asmeninį gyvenimą.
VSD pabrėžia, kad siekiant išsiaiškinti ir neutralizuoti užsienio valstybių žvalgybos bei saugumo tarnybų veiklą, itin svarbus visuomenės sąmoningumas ir iniciatyva.
Kilus įtarimų, kad jūs ar jūsų organizacija šnipinėjama užsienio valstybių žvalgybos tarnybos, VSD prašo kreiptis į juos.
-
Grėsmių saugumui apžvalga: pandemija nėra tik medicininė krizė – Kinija įgyvendina „kaukių diplomatiją“ Lietuvoje
-
VSD: Lietuvoje lankėsi „Putino virėjo“ J.Prigožino antrininkas: fotografavosi prie Seimo, Susisiekimo ministerijos, Valdovų rūmų
-
Pristatytas grėsmių Lietuvai vertinimas: įspėjo dėl karinio aktyvumo pasienyje, intensyvesnio verbavimo
-
Iš žvalgybos tarnybų ataskaitos: kaip Baltarusijos KGB šantažavo ir verbavo Tomą, išdavusį savo žmoną
