Krosnis namuose – jaukumas ir šiluma. Vieni krosnies gerumą vertina pagal grožį ir malkų traškėjimo garsą, dizainą. Kiti stengiasi išspausti iš krosnies kuo daugiau šilumos.
Tai padaryti nėra sudėtinga, jei trauka gera – užmetei malkų ir kaminas raudonuoja.
Tačiau tokiu būdu sukūrenama daug malkų, o jos taip pat kainuoja. Be to, jei kaminas karštas, vadinasi ne namus šildote, o lauko orą. Kam šildyti debesis ir prisidėti prie pasaulinio atšilimo?
Ekonomaizeris – populiarėjanti naujovė
Virtuvėje jau stovi 8 kilovatų galingumo krosnis, kuri netrukus turės apšildyti apie 70 kvadratinių metrų plotą. Pagal parametrus tokios krosnies užtenka, nes vienas kilovatas vidutiniškai apšildo dešimt kvadratinių metrų. Tokia nusistovėjusi matematika.
Jei užeis speigai, gali tekti kūrenti pilnu pajėgumu, sudeginti nemažai malkų. Daugybė šilumos iškeliaus per kaminą, nes tokiuose mažuose katiluose dūmai „verčiasi“ vieną kartą ir iškart rūksta per kaminą.
Gal yra kokia išeitis? Žemaitis žurnalistas Petras Dargis kuria ir tobulina įvairius įrenginius – nuo saulės kolektoriaus iki biodujų generatoriaus. Dūmus aušinančius ekonomaizerius kuria jau septynerius metus.
Pasigaminti tokį nėra labai sudėtinga, jei kiek išmanai fiziką, moki virinti. Geriausia tam panaudoti senus skirtingo dydžio dujų balionus.
Pasigaminti tokį nėra labai sudėtinga, jei kiek išmanai fiziką, moki virinti. Geriausia tam panaudoti senus skirtingo dydžio dujų balionus.
Siaurasis balionas yra kamino dūmų turbina. Skylė jo gale – dūmams iš krosnies įeiti.
Šiame balione esančiu vamzdžiu dūmai kyla aukštyn ir, atsimušę į viršų, vėsta, leidžiasi žemyn ir išeina per kaminą.
Ekonomaizeris traukos anaiptol nemažina. Kaip tik ją pagerina. Panašiu principu veikia ir reaktyvinės krosnys.
Ši vidinė turbina kaitina tarp pirmojo ir antrojo balionų sienelių esantį vandenį. Tai šildymo sistemos grįžtamasis vanduo. Kodėl grįžtamasis? Nes ji iš reaktoriaus keliauja tiesiai į krosnį.
Tai reiškia, kad krosnis savo dūmais pašildo vandenį, kurį ir pati dar pakaitina. Žinovai jau supranta apie ką eina kalba – krosnis mažiau „verkia“ – dėl mažesnio temperatūrų skirtumo krosnis nerasoja, ilgiau tarnaus. Be to, degimo kameroje susidaro aukštesnė temperatūra - geriau sudega kuras.
Ekonomaizerio apačioje – durelės ir vamzdelis. Pastarasis – kondensatui nubėgti. Jis tikrai susidarys vien dėl to, kad dūmai nuo kelių šimtų laipsnių čia gerokai ataušinami – fizika.
Jei kuras labai sausas ir kokybiškas, gali kondensato daug nebūti. Per ekonomaizerio dureles galima išvalyti dūmų turbiną, jei susidariusios nuosėdos mažintų trauką. Jei ne ekonomaizeris, visa tai nusėstų kamine arba iškeliautų per kaminą su labai karštais dūmais.
Nuostatos, stabdančios pažangą
Su įrenginiu viskas aišku, tačiau kažko neramu. Krosnis, pajungimas, kaminas – viskas nemažai kainuoja. Ar pinigai nebus išmesti veltui vien dėl niekur nematyto juodo burbulo?
Pati ryškiausia išankstinė nuostata visuomenėje, jog krosnys ir katilai jau yra tobuli. Kitaip tariant – gamintojai viską paskaičiavo. Kam prie tobulo kūrinio lipdyti kažkokį savadarbį įrenginį?
Tiesa kiek kitokia. Visos paprastos krosnys didžiąją dalį šilumos išleidžia per kaminą, o gerai dūmus aušinančios – labai brangiai kainuoja. Jų kainos prasideda nuo 1000 eurų ir didžiuliais žingsniais kyla aukštyn.
Dūmai yra nesudegusi anglis. Jei malkos sudega gerai, dūmų beveik nematyti – tik karštis virš kamino raibuliuoja.
Beje, P.Dargis ekonomaizerį yra montavęs ir ant tokio prabangaus katilo. Kodėl?
Pasirodo, norint išgauti daugiau šilumos ir gerai sudeginti kurą, reikia didelės traukos. Tokiu atveju kaminą vis tiek pasiekia didelis karštis, kurį katilo savininkas nusprendė paimti ir neatiduoti debesims.
P.Dargis pabrėžia, jog malkos Lietuvoje dar ilgai turėtų būti pati pigiausia kuro rūšis, tačiau kartais jos nepasiteisina. Mat krosnys tinkamai nesudegina šio kuro ir nepaima šilumos.
„Dūmai yra nesudegusi anglis. Jei malkos sudega gerai, dūmų beveik nematyti – tik karštis virš kamino raibuliuoja. Tokie dūmai mažiau teršia gamtą. Taigi, turime išspręsti dvi problemas – gerai sudeginti malkas, ir paimti šilumą ataušinant dūmus“, – paaiškino ekonomaizerio kūrėjas.
Dar viena klaidinga nuostata – neva dūmai kamine privalo būti 150-200 laipsnių karščio. Neva tam, kad kamine nesusidarytų kondensatas. Ant kai kurių kaminų ši rekomendacija net būna užrašyta.
Metalinių kaminų gamintojai taip „apsidraudžia“, mat kondensatas iš tiesų yra labai baisus dalykas, nes graužia ir užkemša kaminus. O kartais ir užsidega juose susikaupę suodžiai – nesudegusi anglis. Žiemą tai ugniagesių kasdienybė.
Visa tai yra tiesa, tačiau tik tuomet, jei nėra ekonomaizerio. Kaip jau minėta, jei susidaro kondensatas ar nuosėdos, viskas lieka ekonomaizeryje, o ne kamine. Visą tai yra lengvai pašalinama. P.Dargis sako neįsivaizduojantis, kas turi nutikti, kad liepsna per ekonomaizerį pasiektų kaminą ir jį uždegtų.
Mokslinis eksperimentas – pirma dalis!
Įkalbėjo – naujoji krosnis bus sujungta su ekonomaizeriu. Viskas tam, kad gerai sudegtų malkos ir iš jų būtų paimta šiluma. Anot P.Dargio, šią tiesą puikiai žinojo mūsų senoliai.
Krosnis ūždavo nuo traukos ir gerai įkaitindavo koklines sieneles arba kitokius statinius, kurie vėliau ištisas paras šildydavo namus. Dabar sienelių mažai kas turi, tačiau vietoje jos galima naudoti vandens talpas.
Mokslinis eksperimentas prasideda. Auksinių rankų meistras Ramūnas apsiima sujungti visą sistemą variniais vamzdeliais. Taip pat įmontuoja siurblį, automatinį siurblio valdiklį, sklendes, nuorintojus, keletą termometrų.
Termometrų reikia bent trijų. Vienas matuos iš krosnies išeinančio vandens karštį. Kitas – grįžtančio iš sistemos. Trečias matuos, kiek ekonomaizeris pašildo jau sugrįžusį vandenį. Taip – į ekonomaizerį ateina jau šildymo sistemoje atvėsintas vanduo. O iš jo – į krosnį.
Į ekonomaizerį ateina jau šildymo sistemoje atvėsintas vanduo. O iš jo – į krosnį.
Pirmi rezultatai šiek tiek gąsdina. Iš krosnies ir ekonomaizerio tiesiog pasileido vanduo. Gal prakiuro? Ne. Tiesiog patalpa ir ką tik užpildyta sistema buvo labai šalti. Kitą dieną drėgmė kondensavosi tik juodame burbule, o krosnis buvo visiškai sausa.
Kai sistema pilnai užkaista, galima realiai vertinti termometrų parodymus. Iš krosnies išteka 70 laipsnių karščio vanduo. Sugrįžta atvėsintas iki 60. Iš ekonomaizerio į krosnį išteka 64 laipsnių karščio vanduo.
Vedame duomenis į formulę, kurioje labai pasitarnauja siurblio rodomas srovės greitis – 1,5 metro per sekundę 16 milimetrų skersmens vamzdžiais. Pasirodo, kad lengvai beržinėmis malkomis užkrauta krosnis mums jau gamina apie 12 kilovatų šilumos energijos. Išspausti 16 ir padvigubinti krosnies galią – vieni juokai.
O kur žadėtas dvigubas efektyvumas? Yra. Šia formule sunku apskaičiuoti, kiek šilumos aplinkai atiduoda pats ekonomaizeris, kurio paviršiaus plotas yra didesnis už bet kurio radiatoriaus, o skleidžiama šiluma – apie 65 laipsniai. Radiatorius virtuvėje jau nereikalingas.
Jei krosnis būtų katilinėje ar kitoje patalpoje, kurios šildyti nebūtina, būtų verta ekonomaizerį gerai apšiltinti. Tuomet jis visą šilumą grąžintų į sistemą. „Vienas mano pažįstamas taip ir pasidarė. Jo ekonomaizeris grąžina į sistemą tiek pat šilumos, kiek jos pagamina krosnis. Faktas“, – sako P.Dargis.
Įrodymai neįtikina? Galima pasitelkti paprastą metodą. Iš krosnies išeinanti dūmtraukio dalis yra tokia karšta, kad pilamas vanduo tiesiog atšoka. Ta dalis, kuri eina iš ekonomaizerio į kaminą – gerokai šaltesnė.
Lengvai kūrenant gali uždėti ranką ir šiek tiek palaikyti – apie 70 laipsnių. Jei krosnis ūžia pilnu pajėgumu, užpiltas vanduo truputį burbuliuoja – apie 100 laipsnių. Tokių dūmų turėtų pavydėti ir brangiausių katilų gamintojai.
Mokslinis eksperimentas – antra dalis!
Kitą dieną sistemoje vanduo buvo ataušęs iki 12 laipsnių. Panaši temperatūra buvo ir patalpoje. Reikia pažymėti, kad patalpos šiluminė varža yra gana prasta. Tarpsieniuose ne visur pripilta spalių, o lubų plokštės minimaliai apšiltintos.
Lygiai 11 valandą prasidėjo antroji eksperimento dalis. Per kiek laiko sušils patalpos ir arbatinuke užvirs vanduo?
Užkūrus krosnį vandens siurblys įsijungė po 3 minučių. Tai reiškia, kad valdiklį jau pasiekė 50 laipsnių šilumos vanduo.
Užkūrus krosnį vandens siurblys įsijungė po 3 minučių. Tai reiškia, kad valdiklį jau pasiekė 50 laipsnių šilumos vanduo.
Po dešimties minučių visi radiatoriai buvo karštutėliai ir skleidė apie 50 laipsnių šilumą. Vėliau – dar daugiau.
Jau tuo metu oras patalpoje siekė 20 laipsnių šilumos. Netrukus oro termometras rodė ir 24. Kambaryje gali vaikščioti su trumpikėm.
11 val. 20 min. užvirė pilnas arbatinis. Vėliau jis užvirdavo per septynias minutes. Beje, jei krosnis virtuvėje, rekomenduotina ant jos laikyti sklidiną arbatinį. Turėsite nemokamą oro drėkintuvą.
Į kaminą einantis dūmtraukis buvo karštokas. Vanduo ant jo burbuliavo, todėl, galima spėti, kad buvo kiek karštesnis nei 100 laipsnių. Vėliau, kai krosnies visos durelės buvo pridarytos, ant dūmtraukio buvo galima uždėti delną.
Kelias valandas degęs malkų glėbys sušildė patalpas visai dienai. Akivaizdu, kad efektyvumas būtų dar geresnis, jei sistema šildytų 200 ar 300 litrų vandens talpą. Tuomet šiluma radiatoriuose išsilaikytų dar kelias valandas.
