Dabar vadovaujamasi nuostata, įteisinta 2002 m., kad nuokrypis nuo rinkėjų skaičiaus vidurkio apygardoje gali būti iki 20 proc. Mažinti jį verčia per pastarąjį dešimtmetį pasikeitusi Lietuvos demografinė situacija. Manoma, jog iš šalies per tą laiką emigravo apie milijoną gyventojų. Ar, likus metams iki Seimo rinkimų, parlamentarai ryšis rinkimų sistemos pokyčiams?
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovas Zenonas Vaigauskas pastebi, jog dažniausiai rinkimų sistemos pakeitimai arba vykdomi prieš pat rinkimus, arba atidedami tolimai ateičiai: „Paradoksalu, tačiau 2000 m. (konservatorių valdymo metu – LRT.lt), likus vos keliems mėnesiams iki rinkimų, kai jau buvo pradėti registruoti Seimo rinkimų kandidatai, buvo nutarta atsisakyti antrojo rinkimų turo. Tai – rimtas pakeitimas, lyginant su tuo, apie ką šiuo metu diskutuoja parlamentarai.
Kandidatų reitingavimas atsirado irgi prieš pat rinkimus 1996 m. Jeigu dabar būtų nutarta keisti rinkimų sistemą, atsisakant vienmandačių apygardų ir pereinant prie proporcinės rinkimų sistemos, atsirastų labai daug pasikeitimų. Ar tie pakeitimai bus priimti dabar ir įsigalios jau prieš Seimo rinkimus kitais metais, ar jie bus priimti ir įsigalios tik per rinkimus 2020 m., turės apsispręsti dabartinis Seimas.“
Ar verta sekti kaimynų pavyzdžiu?
Z. Vaigauskas priminė, kad tiek kaimynai latviai, tiek estai savo parlamentus renka proporcinės sistemos būdu. Tarpukario Lietuvoje irgi buvo tik proporcinė rinkimų sistema.
„Teisingumo ministras socialdemokratas Juozas Bernatonis, matyt, dirbdamas ambasadoriumi Estijoje, įvertino jų rinkimų sistemą ir dar 2013 m. Seime užregistravo įstatymo pataisą, pagal kurią parlamentarus rinktume tik pagal proporcinę rinkimų sistemą“, – teigė Z. Vaigauskas, komentuodamas dabartinių Seimo narių nuogąstavimus, kad jau 2016 m. gali būti atsisakyta rinkimų vienmandatėse apygardose.
Šiuo metu, pasak Z. Vaigausko, pagal galiojančią mišrią rinkimų sistemą, Lietuvoje vienam Seimo nariui išrinkti reikia maždaug 17,6 tūkst. iš 2,5 mln. rinkėjų balsų. Vienmandatėse apygardose turi būti ne mažiau kaip 35 tūkst. rinkėjų, kad būtų išrinktas vienas parlamentaras.
„Todėl susidaro tokia situacija, kad rajoną reikia padalinti į kelias apygardas, o tai kelia nemenkų problemų,“ – aiškino Z. Vaigauskas.
Paklaustas, kaip vertina kai kurių politikų svarstymus, jog, dėl emigracijos sumažėjus gyventojų skaičiui Lietuvoje, reikėtų mažinti ir Seimo narių skaičių, VRK vadovas rėmėsi kaimyninių šalių patirtimi: „Tiek Latvijoje, tiek Estijoje yra po šimtą parlamentarų, nors gyventojų skaičius jose mažesnis nei Lietuvoje. Apskritai mažos valstybės turi neproporcingai didelius parlamentus, lyginant su didelių valstybių parlamentais. Taip yra dėl to, kad parlamentuose turi būti atliekami tam tikri darbai. Sutinku, kad ir Lietuvoje, sumažėjus gyventojų skaičiui, galbūt reikėtų mažinti parlamento dydį, tačiau ne visai proporcingai, nes Seime, be rinkėjų atstovavimo, turi būti atliekama ir daugybė kitų valstybės atstovavimui būtinų darbų.“
Socialdemokratai dar neapsisprendę
Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas teigė, jog partijos frakcijoje Seime vieningo sprendimo dėl rinkimų sistemos keitimo dar nėra: „Aišku tik viena – teks vykdyti Konstitucinio Teismo sprendimą. J. Bernatonis yra pasiūlęs radikalų sprendimą – atsisakyti rinkti Seimo narius vienmandatėse apygardose, bet tuomet nereikėtų keisti apygardų ribas, kas irgi gali sukelti nemažai politikų aistrų.“
Paklaustas, kokia rinkimų sistema būtų labiau priimtina socialdemokratams, G. Kirkilas priminė, jog šiuo metu pusė partijai atstovaujančių parlamentarų laimėjo mandatus vienmandatėse apygardose, o kita pusė – daugiamandatėse, pagal partijos sąrašą.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog didžioji dalis Darbo partijos ir Liberalų sąjūdžio narių į Seimą išrinkti pagal partijų sąrašus, ir tik vos keli mandatus laimėjo vienmandatėse apygardose.
Aišku tik viena – teks vykdyti Konstitucinio Teismo sprendimą.
„Mano galva, ne rinkimų sistemos lemia rinkimų rezultatus, nes partijos sugeba prisitaikyti prie įvairių sistemų. Prieškario Lietuvoje Seimo nariai buvo renkami tik daugiamandatėse apygardose. Šiuo metu daugelyje Europos Sąjungos šalių parlamentarai renkami irgi daugiamandatėse apygardose. Didžiojoje Britanijoje parlamentarai renkami tik vienmandatėse apygardose. Bet ši šalis labai konservatyvi ir laikosi savo senų tradicijų. Beje, Amerikoje irgi galioja tik vienmandatė rinkimų sistema. Tačiau ji veda prie dvipartinės sistemos, kai rinkimus pakaitomis laimi dvi partijos“, – kalbėjo G. Kirkilas.
Konservatoriai J. Bernatonio pasiūlymui nepritartų
Konservatorių frakcijos ir Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius neigiamai vertino J. Bernatonio siūlymą atsisakyti rinkimų vienmandatėse apygardose: „Jis tokią rinkimų pertvarką pasiūlė tik tam, kad nebūtų įgyvendintas Konstitucinio Teismo sprendimas, pagal kurį Vilniuje atsirastų trys naujos apygardos, kuriose socialdemokratai negalėtų laimėti.“
A. Kubilius taip pat teigė, jog konservatorių frakcijai VRK jau yra pateikusi planus, kuriuose, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo sprendimą, numatyta mažinti apygardų skaičių Kaune, Šiauliuose ir kituose miestuose.
Reformoms – per mažai laiko
Darbo partijos frakcijos Seime vadovas Kęstutis Daukšys teigė, kad su kolegomis svarstys ir socialdemokrato J. Bernatonio pasiūlymus, ir tai, ką nurodė savo sprendimu įgyvendinti Konstitucinis Teismas.
Nėra laiko iki kitų metų rinkimų radikaliai keisti rinkimų sistemą.
„Tačiau, mano galva, jau per mažai laiko, kad iki Seimo rinkimų kitais metais galėtume iš esmės pakeisti rinkimų sistemą. Ko gero, galėtume suspėti tik pakeisti apygardų išsidėstymą, o ne visą rinkimų sistemą“, – sakė K. Daukšys.
Panašiai kalbėjo ir Liberalų sąjūdžio lyderis bei frakcijos Seime vadovas Eligijus Masiulis: „Nėra laiko iki kitų metų rinkimų radikaliai keisti rinkimų sistemą. Manau, kad reikėtų įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimą, o iki 2020 m. rinkimų pereiti prie proporcinės rinkimų sistemos.“
Pritartų radikaliai reformai
Tvarkos ir teisingumo partijos frakcijos Seime vadovas Petras Gražulis kritikavo Konstitucinio Teismo sprendimą, kaip turėtų būti perbraižomas visas rinkimų apygardų žemėlapis, tačiau teigė, jog teks jo paisyti.
„Bet gal reikėtų iš viso panaikinti daugiamandatę apygardą ir palikti tik vienmandates. Taip išrinkti Seimo nariai būtų atsakingesni prieš savo rinkėjus, būtų arčiau jų ir kur kas atsakingiau priiminėtų įstatymus. Be to, manau, kad šiuo metu Seimo narių yra per daug. Tik, deja, jų skaičius įrašytas Konstitucijoje. Todėl esą reikėtų, kad parlamentarai susivienytų ir pakeistų Konstituciją“, – svarstė P. Gražulis, pabrėždamas, jog rinkimų sistemos reformos iki 2016 m. rudenį vyksiančių Seimo rinkimų jau nebepavyks įgyvendinti.
