Prieš savaitę socialiniame tinkle „Facebook“ buvo išplatinta „Delfi“ naujienų portalo straipsnį imituojanti ekrano nuotrauka.
Suklastota antraštė skelbė – „Tragedija Vilniaus Santaros ligoninėje: paskiepyta „Pfizer“ vakcina mirė jauna medikė. Stabdomas masinis vakcinavimas, kreipiamasi į vakcinų gamintojus.
Informacija apie neva mirusią medikę – įžūlus melas.
Naujienų portalas suskubo jį paneigti, o juo pasidalinę vartotojai – įrašą ištrinti.
Tai – ne pirmas kartas, kuomet prisidengiant didžiųjų naujienų portalų publikacijų imitacijomis siekiama suklaidinti visuomenę ir pasėti paniką.
Pernai gruodžio pradžioje panaši imitacija pasirodė ir 15min straipsnio pavidalu.
„I.Šimonytė pritaria masiniam skiepijimui nuo Covid net jei asmuo ir nesutiktų. Tą užtikrins Karo Policija.“ – tąkart „Facebook“ vartotojas Giedrius Sasnauskas savo paskyroje pasidalino straipsnio vaizdu su tokia antrašte.
Mažiau nei per parą, klastote pasidalino 1,9 tūkst. „Facebook“ vartotojų.
Suklaidina daugybę žmonių
Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas dr. Nerijus Maliukevičius aiškina, kad tokiu būdu pateikiamos klastotės jau seniai žinomos, tačiau vis dar sugeba suklaidinti daugybę vartotojų.
„Tai – klasikinis melagienos sampratos pavyzdys. Melagiena tai melas, kuris prisidengia naujienos pavidalu Tai įpakuojama vizualiai į patikimo laikraščio ar naujienų portalo antraštes primenantį formatą, o dalis žmonių paprasčiausiai nesusimąsto tokių dalykų kritiškai įvertinti ar patikrinti“, – sako N.Maliukevičius.
VU TSPMI dėstytojo teigimu, tokių antraščių klastojimo technologijos pastaruoju metu gerokai patobulėjo.
Tai leidžia suklaidinti dar didesnį vartotojų ratą.
„Dabar tai plinta ir dažnai platinama, nes tai yra naujo tipo manipuliacija, apie kurią žino nedaugelis. Vyresnė karta yra nedaug skaičiusi ar mačiusi tokių dalykų – kad taip galima daryti. Tokios manipuliacijos – seniai žinomos, tačiau technologiškai jos gerokai patobulėjusios, todėl tampa vis didesniu iššūkiu, kovoje su dezinformacija“, – aiškina N.Maliukevičius.
Naudoja ir pokštams
Pakanka, kad tokia klastote pasidalintų kas nors iš patiklesnių, dažnai vyresnio amžiaus, vartotojų.
Jų artimos aplinkos žmonės tą matydami spaudžia „dalintis“ mygtuką kritiškai neįvertinę turinio.
Vienas tokių pervertintų pokštų – vos prasidėjus vakcinacijai Didžiojoje Britanijoje Lietuvos internautai ėmė dalintis nuotrauka su tariamai portale 15min publikuotu vaizdo įrašu „Nuo COVID-19 paskiepytai britei 5G pagalba įdiegta roboto siurblio operacinė sistema“.
Patikrinti šios antraštės autentiškumą užtrunka vos sekundę – „Google“ nei straipsnio, nei vaizdo įrašo su ja neranda.
„Jei tavo draugų rato žmonės, kuriais tu pasitiki, pradeda platinti tokias žinutes, tas labai sumažina žmogaus įtarumo kartelę ir ta melagiena toliau yra skleidžiama. Aliuzija į autoritetingas žiniasklaidos priemones sumažina skaitytojų įtarumą, suteikia melagienai kitokį svorį, o tai padeda ją platinti ir skleisti“, – tokio reiškinio priežastis paaiškina N.Maliukevičius.
Humoro forma
Socialiniame tinkle „Facebook“ įkurtoje paskyroje „1k.lt“ nuolat dalinamasi populiarių portalų straipsnių imitacijomis.
Dažniausiai vartotojai iš karto supranta, kad yra juokaujama, tačiau pasitaiko atvejų, kuomet tokia klastotė gerokai suklaidina.
„1k.lt“ paskyra socialiniame tinkle „Facebook“ kartu su internetiniu puslapiu 1k.lt valdo mažoji bendrija „Olegas ir Storas“.
Ją prieš ketverius metus įkūrė komiku prisistatantis Olegas Šurajevas.
N.Maliukevičiaus manymu, atvejai, kuomet suklaidinti interneto vartotojai iš tiesų patiki tokiomis imitacijomis, gali pasitarnauti ir kovoje su dezinformacija.
„Manau, kad tai galėtų būti vienas būdų, kaip atkreipti žmonių dėmesį – iki absurdo parodant tokios technologijos pavyzdį, kad kitą kartą žmonės tikrintų, ką skaito kaip naujienas“, – svarstė TSPMI dėstytojas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
