2022 04 13

Kaip Strasbūro apsauga kubiečiams nesuveikė Lietuvoje: lėmė virtinė klaidų

Šeštadienį keturi kubiečiai tapo statistikos eilutės, kurioje šiemet yra daugiau kaip 1,3 tūkst. užsieniečių, dalimi – jie bandė patekti į Lietuvą iš Baltarusijos, tačiau buvo apgręžti ir grąžinti ten, iš kur atėjo. Vis dėlto šių keturių Kubos piliečių situacija šiek tiek kitokia – jie turėjo laikiną apsaugą suteikiantį Strasbūro teismo sprendimą. Aiškinantis įvykio aplinkybes atrodo, kad tai lėmė žmogiškos klaidos ir, galbūt, nenoras jų pripažinti.
Agnė Bilotaitė lankosi Kapčiamiestyje
Agnė Bilotaitė lankosi Kapčiamiestyje / Pauliaus Peleckio / 15min nuotr.

Klaida Strasbūre

Penktadienį, tarp 18 ir 19 valandos, Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė laikinąsias apsaugos priemones keturių migrantų iš Kubos atžvilgiu. Šeštadienio naktį kubiečiai buvo sulaikyti Lietuvoje, tačiau tą pačią parą ir vėl grąžinti į Baltarusiją.

Su migrantais iki sulaikymo ryšį palaikę savanoriai iš „Sienos grupės“ teigia, kad toks sprendimas rodo „žvėrišką, agresyvią ir neteisėtą VSAT vykdomą politiką“, tuo metu pasieniečiai tikina, kad šeštadienį negalėjo patikrinti informacijos apie EŽTT sprendimą autentiškumo, o oficialiais kanalais šį patvirtinimą gavo tik sekmadienį – kai migrantai jau buvo grąžinti į Baltarusijos teritoriją.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Varėnos rajone surasti keturi migrantai, kurių EŽTT neleido išstumti iš Lietuvos
Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Varėnos rajone surasti keturi migrantai, kurių EŽTT neleido išstumti iš Lietuvos

Įprastai EŽTT priėmus sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, jis paskelbiamas informacinėje sistemoje ir apie tai informuojama Lietuvos atstovė Strasbūre. Tai ypač svarbu, kai toks sprendimas priimamas po darbo valandų, kaip nutiko ir šįkart.

15min žiniomis, dėl žmogiškos klaidos Strasbūre šįkart Lietuvos atstovė nebuvo atskirai informuota apie savaitgalio išvakarėse priimtą sprendimą, tad žinia apie jį nenukeliavo iki VSAT, kurie tą sprendimą ir turėjo įgyvendinti.

Prieštaringa pasieniečių informacija

Antroji žmogiškoji klaida nutiko jau iš pasieniečių pusės, kurie, kai šeštadienį sulaikė keturis Kubos piliečius, neišsiaiškino situacijos iki galo. Informacijos apie tai, kad toks sprendimas gali būti priimtas, VSAT sulaukė tiek iš savanorių, kurie turėjo sprendimo kopiją ir apie jį informavo pareigūnus, tiek iš žurnalistų, kurie šeštadienį ryte uždavė su tuo susijusius klausimus.

Šeštadienį kiek po vidurnakčio Žmogaus teisių stebėjimo institutas nusiuntė laišką su sprendimo kopija VSAT Vilniaus pasienio rinktinei. Tiesa, kubiečiai buvo sulaikyti Ignalinos rinktinės teritorijoje.

Šeštadienį ryte pasieniečių atstovas Rokas Pukinskas teigė, kad kubiečiai yra viename iš VSAT objektų, o jų patekimo į šalį bei kitos aplinkybės yra tikslinamos, tad sprendimas bus priimtas vėliau. Visgi, sprendimas buvo priimtas aplinkybių taip ir nepasitikslinus, nes kubiečiai iš Lietuvos išsiųsti dar nesulaukus patvirtinimo dėl EŽTT sprendimo autentiškumo.

VSAT tvirtino, kad šeštadienį to padaryti neturėjo galimybių, tačiau toks paaiškinimas kelia abejonių, nes 15min patvirtinimą sekmadienį ryte gavo per 10 minučių – telefonu susisiekus su teisingumo ministre Evelina Dobrovolska ir Lietuvos atstove EŽTT Karolina Bubnyte–Širmene.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Europos Žmogaus Teisių Teismas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Europos Žmogaus Teisių Teismas

Klausimų kyla ir dėl VSAT komunikacijos – šeštadienį ir sekmadienį ryte pasieniečių atstovas vengė patvirtinti, kad buvo sulaikyti būtent šie keturi kubiečiai, teigta, kad nė vienas iš 22 šeštadienį apgręžtų migrantų neturėjo jokių dokumentų, leidžiančių jiems likti Lietuvoje.

Tuo metu Adutiškio pasienio užkardos vadas savanoriams šeštadienį ryte teigė, kad pasieniečiai naktį prie Svirkų kaimo ieškojo migrantų, tačiau visgi jų nerado.

Ministerija įpareigojo VSAT atlikti tyrimą

Antradienį Vidaus reikalų ministerija informavo 15min, kad sieks išsiaiškinti istorijos aplinkybes – kodėl pasieniečiai proaktyviai nesiėmė veiksmų išsiaiškinti turimos informacijos autentiškumo ir priėmė sprendimą grąžinti kubiečius į Baltarusiją, dar neturėdami galutinės informacijos apie jų statusą.

„Vidaus reikalų ministerija įpareigojo Valstybės sienos apsaugos tarnybą (VSAT) išsiaiškinti jūsų minimo įvykio aplinkybes“, – rašoma ministerijos pateiktame atsakyme.

Siekiant nebekartoti pirmosios klaidos, pirmadienį įvyko VRM, VSAT ir Lietuvos atstovės EŽTT susitikimas, kuriame buvo tariamasi, kaip operatyviau keistis informacija apie Strasbūro teisme priimtus sprendimus.

„Žinau, kad buvo kreiptasi ir į EŽTT dėl informavimo, ypač – kai yra laikinosios apsaugos priemonės po darbų valandų, kad informacija operatyviau vaikščiotų“, – 15min antradienį sakė E.Dobrovolska.

„Mes iš savo pusės dar kartą peržiūrėjome, kaip mes galėtume užtikrinti, kad kuo operatyviau būtų keičiamasi informacija. Taip pat pasitarta dėl to paties algoritmo, kad visada ir tiesiogiai būtų bendraujama su institucija“, – teigė ministrė.

EŽTT sistemos spragos

Šis EŽTT sprendimas – jau šeštasis toks per maždaug metus besitęsiančią neteisėtos migracijos iš Baltarusijos krizę. Kai kurių Lietuvos pareigūnų bei politikų teigimu, Strasbūro teismo laikinųjų apsaugos priemonių sistema gali sudaryti ir galimybes ja piktnaudžiauti.

Anot jų, EŽTT sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra priimamas vertinant prašymo formą, o ne turinį – pavyzdžiui, keturi kubiečiai nurodė, kad yra Lietuvoje, o gimtojoje šalyje jiems gresia persekiojimo pavojus, tačiau ar taip yra iš tikrųjų, Strasbūro teismas patikrinti galimybių neturi, tad priimdamas sprendimą teisėjas įpareigoja tiek Lietuvos Vyriausybę, tiek pagalbos besikreipusius migrantus patikslinti situaciją.

„Pareiškėjų prašoma pateikti išsamias detales apie mirties arba blogo elgesio baimę, jei jie būtų grąžinti į kilmės šalį, ir tai patvirtinančius dokumentus, jei tokių yra“, – rašoma penktadienį priimtame sprendime. Klausimų sulaukia ir šalies institucijos.

Kaip skelbia „Sienos grupė“, kubiečiai teigia iš gimtinės pabėgę dėl politinių priežasčių – jie sako dalyvavę pernai vykusiose demonstracijose prieš komunistinę šalies valdžią, po kurių prasidėjo represijos ir sulaikymai, tad grįžimas reikštų 20 ar 30 metų laisvės atėmimo bausmę.

Pranešama, kad kubiečiai pirmiausiai atvyko į Rusiją, pasinaudodami beviziu režimu, tuomet perėjo į Baltarusiją bei siekė patekti į Lietuvą. Pasienyje jie yra jau savaitę ar dvi, kaip neretai vyksta pastaruoju metu, patekę tarp dviejų šalių pasieniečių – baltarusiai juos verčia eiti į Lietuvą, o VSAT pareigūnai grąžina atgal į Baltarusiją.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kuboje vyko reti protestai prieš vyriausybę
AFP/„Scanpix“ nuotr./Kuboje vyko reti protestai prieš vyriausybę

2021-ųjų vasarą Kuboje iš tiesų vyko kelis dešimtmečius neregėto masto protestai prieš šalies valdžią, kuriuos ši numalšino sulaikiusi daugiau nei 500 žmonių. Daugeliui jų skirtos laisvės atėmimo bausmės, siekiančios nuo ketverių iki 30 metų. Šiuos teismo procesus pasmerkė tarptautinės organizacijos, o JAV Kubai dėl elgesio su protestuotojais įvedė sankcijas.

Ar šie keturi konkretūs kubiečiai dalyvavo protestuose ir ar jiems gresia laisvės atėmimo bausmė, duomenų nepateikiama, jų bent kol kas nereikia ir EŽTT, kad teismas galėtų priimti sprendimą. „Sienos grupės“ savanorių teigimu, kubiečiai tai įrodančias nuotraukas turėjo telefonuose, tačiau jas ištrynė pasieniečiai. Šio pareiškimo patikrinti galimybės nėra.

Nepaisant kylančių klausimų, akivaizdu, kad Strasbūro teismo sprendimas privalo būti vykdomas. Tai pripažįsta ir VSAT, kurie teigia sprendimo sulaukę tik sekmadienio vidurdienį.

„Kai tik šį dokumentą gavo VSAT vadovybė, po kelių minučių EŽTT sprendimas buvo perduotas visiems fizinę sienos apsaugą vykdantiems VSAT padaliniams, o pasieniečiai įpareigoti vykdyti sprendimą“, – tvirtina Vidaus reikalų ministerija.

Šeštadienį į Baltarusiją grąžinti migrantai, trečiadienio ryto duomenimis, kol kas į Lietuvą sugrįžti nebandė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis