Papildomos apsaugos einant į namus
15min VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė atsakė, kad rinkėjams, balsuojantiems namuose, dokumentai gali būti įteikiami ir prie jų būsto durų, o balsavimas gali būti vykdomas ir lauke ar daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje.
Anksčiau buvo rašoma, kad rekomenduojama rinkimų komisijų nariams neiti į vidų. Tačiau jei dėl negalios ar kitų priežasčių prireiktų užeiti į rinkėjų namus, komisijos nariams gali tekti užsidėti apsauginę „amuniciją“ – ne tik kaukes ar pirštines, bet ir chalatus, kombinezonus, apsauginius akinius, vienkartinius avalynės apdangalus, vienkartines kepuraites ir t.t.
„Gali būti, kad daugiau asmens apsaugos priemonių dėvėti reikės einant pas rinkėjus, esančius saviizoliacijoje, gydymo įstaigose, globos namuose ir pan. Dėl konkretaus asmens apsaugos priemonių lygio bus derinami sprendimai su sveikatos priežiūros specialistais ir epidemiologais, kadangi jie geriausiai išmano šiuos klausimus ir gali atsakyti, kokio lygmens apsaugos priemonių reikia, kad būtų užtikrinta tiek rinkėjų, tiek ir rinkimų komisijų narių reikiama apsauga“, – komentavo L.Matjošaitytė.
Be to, prieš ir po kiekvieno apsilankymo pas rinkėjus rinkimų komisijų nariai turi plauti ir dezinfekuoti rankas.
Ligoninėse – kone pastovi dezinfekcija
Ką daryti, jei rinkimų metu žmogus gulės ligoninėje, kaip ten vyks parlamento narių rinkimai? Pasak VRK pirmininkės, sveikatos priežiūros įstaigose balsavimo patalpa turi būti įrengiama pirmame pastato aukšte arba ten, kur gali būti užtikrinama pakankama patalpos ventiliacija, ir, pagal galimybes, turi turėti atskirą įėjimą ir išėjimą iš patalpos.
Gydymo įstaigos administracija turi užtikrinti, kad ši vieta būtų išvėdinta, išvalyta ir dezinfekuota, joje būtų dezinfekcinio skysčio ir medicininių apsaugos priemonių ir įleidžiami tik rinkėjai, dėvintys apsaugos priemones. Be to, turėtų būti sudarytos sąlygos išmatuoti komisijos narių kūno temperatūrą.
„Nustačius, kad komisijos nario kūno temperatūra didesnė negu 37,3 laipsnių, jis apylinkės komisijos pirmininko sprendimu nedelsiant turi būti keičiamas kitu komisijos nariu ir balsavimas gydymo įstaigoje turėtų būti tęsiamas. Į kiekvieną gydymo įstaigą vykstantys rinkimų komisijų nariai turi dėvėti medicinines veido kaukes arba respiratorius ir vienkartines pirštines bei, esant poreikiui, kitas apsaugos priemones, suderintas su SAM ir epidemiologais“, – paaiškino L.Matjošaitytė ir pridūrė, kad rinkimų komisijų narių naudojamos medicininės apsaugos priemonės turi būti užsidedamos prieš įeinant į įstaigą, nusiimamos – išėjus.
O jeigu rinkėjas yra hospitalizuotas dėl koronaviruso? Kaip teigė L.Matjošaitytė, COVID-19 pacientams turėtų būti įrengiamos atskiros balsavimo patalpos, kuriose jie turėtų eiti balsuoti po vieną. Rinkėjams, kaip ir kitais atvejais, rekomenduojama naudotis savo rašymo priemone, o jos nesant, komisijų nariai tokią priemonę įteiks. Daugkartinio naudojimo rašymo priemonė turėtų būti po kiekvieno panaudojimo dezinfekuojama. Patys rinkimų komisijos nariai turės dėvėti suderintas apsaugos priemones.
„Balsavimo metu turi būti vengiama tiesioginio fizinio kontakto. Rinkimų komisijų nariai viso balsavimo gydymo įstaigoje metu turi išlaikyti socialinę distanciją nuo rinkėjų, t.y. būti ne arčiau kaip vieno metro atstumu nuo rinkėjo. Balsavimo procesą gydymo įstaigoje stebintys rinkimų stebėtojai privalo laikytis 2 metrų socialinės distancijos nuo rinkėjo ir rinkimų komisijų narių“, – minėjo VRK pirmininkė.
Taip pat gydymo įstaigose balsavimo metu rinkimų komisijų narių ir rinkėjų naudojama įranga, priemonės, pavyzdžiui, stalų paviršiai, durų rankenos, rašymo priemonės ir pan. turi būti valomos ir dezinfekuojamos tiek prieš balsavimą, tiek ir pasibaigus balsavimui.
COVID-19 pacientams turėtų būti įrengiamos atskiros balsavimo patalpos, kuriose jie turėtų eiti balsuoti po vieną.
Kiek ir kokių apsaugų prireiks?
Kalbėdama apie apsaugos priemones rinkimų metu, L.Matjošaitytė teigė, kad VRK biudžete lėšos būtinųjų asmens apsaugos priemonių tiek rinkimų komisijų nariams, tiek ir rinkėjams, įsigijimui nebuvo numatytos. Todėl dėl būtinųjų asmens apsaugos priemonių suteikimo iš valstybės rezervo buvo kreiptasi į Vyriausybę, kuri per SAM tokias priemones turėtų skirti iš valstybės rezervo.
SAM spaudos tarnybos atstovė Augustina Barzdaitė 15min atsiųstame atsakyme nurodė, kad sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendimu Ekstremalių sveikatai situacijų centrui yra pavesta skubiai organizuoti asmeninių apsaugos priemonių pirkimą ir įsigyti apsaugines priemones rinkimų laikotarpiui.
„Šiuo metu yra vykdomi pirkimai, o apsaugos priemonės VRK pasieks 2020 rugsėjo mėn. antrojoje pusėje. Visoms priemonėms įsigyti yra įvertintas 1,6 mln. eurų poreikis“, – atsakė A.Barzdaitė.
Žemiau esančiame infografike nurodyta, kiek ir kokių apsauginių priemonių ketinama nusipirkti.
Galimi papildomi pokyčiai dėl koronaviruso
VRK pirmininkė L.Matjošaitytė nurodė, kad svarstoma ilginti išankstinio balsavimo trukmę: tam, kad būtų išvengta rinkėjų susibūrimų, pasiskirstytų srautai ir visi spėtų išreikšti savo valią rinkimuose.
„Pavyzdžiui, šiuo metu balsavimas iš anksto savivaldybėse vyksta trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 8 val. ryto iki 8 val. vakaro. Komisijai priėmus atitinkamą sprendimą, balsavimas iš anksto savivaldybėse vyktų nuo pirmadienio iki ketvirtadienio nuo 7 val. ryto iki 8 val. vakaro – dviem dienomis ilgiau ir prasidėtų viena valanda anksčiau“, – dėstė L.Matjošaitytė.
Tiesa, prailginto išankstinio balsavimo tvarka negaliotų už Lietuvos ribų. Paklausta apie balsavimą užsienyje, L.Matjošaitytė atsakė, kad svetur esančiose diplomatinėse ir konsulinėse įstaigose jų darbuotojams ir į šias įstaigas balsuoti atvykstantiems rinkėjams galios atitinkamos valstybės nustatyti reikalavimai dėl asmens apsaugos priemonių dėvėjimo, patalpos dezinfekcijos, socialinės distancijos laikymosi.
Be to, pasak VRK pirmininkės, Seimo rinkimų įstatymas numato, kad balsavimas iš anksto gali būti organizuojamas ne tik pastate, kuriuose įsikūrusi miesto ar rajono savivalda, bet ir kitoje, papildomai įrengtoje, ir balsavimui tinkamoje apygardos rinkimų komisijos nurodytoje patalpoje.
„Šiuo metu kaip tik yra kalbama su didžiųjų miestų savivaldybėmis dėl tokios galimybės. Jeigu savivaldybės ras papildomas patalpas balsavimui iš anksto organizuoti, VRK pritarus jos taptų dar viena papildoma galimybe rinkėjams pasinaudoti savo teise dalyvauti rinkimuose. Pastebėtina ir tai, jog Seimo įstatymas numato, kad paskelbus specialią situaciją, VRK sprendimu balsavimas rinkimų dieną rinkimų apylinkėse, į kurių rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų skaičius viršija 3 000, gali vykti toje apylinkėje papildomai parengtoje ir balsavimui tinkamoje patalpoje“, – aiškino L.Matjošaitytė.
Dėl to VRK kreipėsi į visas savivaldybes ir, jei būtų galimybės įrengti papildomas balsavimo vietas, tada būtų priimami atitinkami sprendimai.
Svarstoma ilginti išankstinio balsavimo trukmę: tam, kad būtų išvengta rinkėjų susibūrimų, pasiskirstytų srautai ir visi spėtų išreikšti savo valią rinkimuose.
Nors dar apylinkių rinkimų komisijos dar nėra sudarytos, tačiau L.Matjošaitytės teigimu, preliminariais skaičiavimais, jose dirbs apie 15 tūkst. rinkimų komisijų narių.
„Didesnis rinkimų komisijų narių skaičius gali būti dėl to, kad pakeitus rinkimų įstatymą narius į komisijas turi teisę deleguoti daugiau partijų“, – atsakė VRK pirmininkė.
Seimo rinkimai vyks spalio 11 d. Pernai VRK patvirtino vienmandačių apygardų ribas šiems rinkimams. Kaip tada rašė BNS, Lietuvoje vietoje 71 lieka 70 apygardų, nes įsteigta nauja Pasaulio lietuvių vienmandatė apygarda, kurioje balsuos užsienyje gyvenantys rinkėjai. Vilniuje atsiranda nauja papildoma Pašilaičių apygarda, o dėl sumažėjusio gyventojų skaičiaus panaikintos Dzūkijos ir Pietų Žemaitijos apygardos. Nors pačių apygardų nelieka, Dzūkijos apygardos vardas panaudojamas kitai, platesnei, apygardai regione, o Žemaitijoje atsiranda Kelmės-Šilalės apygarda.
