tik „susitarimas“, už kurį verslininkams privalu „atsidėkoti“.
Yra ko pasimokyti ir Lietuvai
„Ukrainos valdžia šiuo metu susiduria su tokiu dideliu kiekiu reformuotinų sričių, kad tiesiog sunku suspėti viską aprėpti, o žmonių lūkesčiai dideli – visi galvoja, kad daug kas greitai pasikeis ir, žinoma, nusivilia, kai mato, jog reformos stringa.
Nors per pakankamai trumpą laiką Ukrainos valdžia kai kuriose srityse nuveikė tiek, kad galėtų net pasimokyti ir Lietuvą: atverti visi duomenų registrai, panaikinta daugybė licencijų, priimtas ilgai lauktas Viešųjų pirkimų įstatymas ir pradeda sėkmingai veikti“, – dalijosi savo įžvalgomis Ukrainoje A.Šemeta.
Nors, pasak jo, dažniausiai įvairiuose pašnekesiuose yra girdimas žodis „korupcija“, šiuo metu daugelis ukrainiečių tikisi lūžio ir šioje srityje: iki naujųjų metų turėtų pradėti veikti naujos antikorupcijos institucijos – nacionalinis antikorupcijos biuras, korupcijos prevencijos agentūra, antikorupcijos prokuroras. Pastaroji institucija prižiūrės antikorupcijos bylas.
Jau daug iečių Ukrainoje sulaužyta sprendžiant, kas taps antikorupcijos prokuroru, nes jis tirs itin aukštų valdžios pareigūnų korupciją. Kol kas neaišku, kas užims šį svarbų ir bauginantį iš korupcijos gyvenančius valdininkus postą.
Apsaugos lietuvis kol kas neturi
A.Šemetos vadovaujama tarnyba taip pat priskirtina prie tų institucijų, kurios iš seno raugo valdininkų ir oligarchų išgirsta riebių keiksmažodžių. Paklaustas, ar nesusilaukė ir grasinimų, jis šyptelėjo: „Kai pristatinėjau tarnybos veiklos ataskaitą Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko atstovams, pirmiausia buvau paklaustas, kiek turiu apsaugos. Bet kol kas mūsų biudžete lėšų apsaugai nenumatyta.“
Paklaustas, kodėl vis dėlto iš Briuselio nesugrįžo į Lietuvą ir savo sukauptos patirties neatiduoda savo šaliai, A.Šemeta teigė esąs įsitikinęs, jog Ukraina yra ta šalis, nuo kurios reformų daug kas priklausys ir Lietuvoje: „Todėl labai gerai, kad lietuviai važiuoja padėti ukrainiečiams. Kai pavažinėjau po Ukrainą ir pabuvojau vos trijų kilometrų atstumu nuo sugriauto Donecko oro uosto, supratau, kad mano sprendimas padirbėti Ukrainoje – visiškai teisingas“.
Lietuvio ledlaužis veržiasi per storą ledą
Aukščiausią ekonomikos ministro postą Ukrainos valdžia patikėjo Aivarui Abromavičiui, kuris užsibrėžęs iš esmės pertvarkyti šios šalies ūkį. Todėl su savo komanda dirba net sekmadieniais. Praėjusį sekmadienį irgi dirbo, bet rado laiko pabendrauti su LRT.lt.
„Subūręs savo komandą ir ruošdamas veiklos programą 2015 m., norėjau ją pavadinti „Ledlaužis“, bet aštuoniolika vyriausybės narių mane perkalbėjo, ir man teko sutikti, kad Ukrainos visuomenė dar nepasiruošusi tokiems ambicingiems pavadinimams. Tuomet pasakiau, kad, jei nepasiruošusi tokiems radikaliems pavadinimams, tai gal ir radikalių reformų nenori?“ – juokaudamas prisiminė savo darbo Ukrainos vyriausybėje pradžią parėjusių metų gruodį A.Abromavičius.
Tačiau, nepraėjus nė metams, jis įrodė, kad ir per tokį trumpą laiką jo ledlaužiui pavyko išstumdyti nemenką Ukrainos gyvenimo įšalo plotą: visi viešieji pirkimai – 13,5 mlrd. JAV dolerių vertės – iki metų pabaigos bus vykdomi elektroniniu būdu, o tai padės sutaupyti apie 2 mlrd. JAV dolerių; panaikinta 40 proc. galiojusių licencijų ir leidimų verslui; supaprastinta veikla šalies uostuose, leisianti sutaupyti 8 mlrd. grivinų; įvykdyta reforma kelių policijoje.
„Tačiau tai – ne patys rimčiausi mūsų pasiekimai. Aš, kaip naftos pardavimo komisijos pirmininkas, pasiekiau, kad oligarchams būtų panaikinta naftai taikoma 15 proc. nuolaida. Jie nusipirkdavo su tokia nuolaida valstybinės naftos ir ją sunaudodavo savo naftos perdirbimo gamyklose. Taip jie neteko nuo 100 iki 200 mln. JAV dolerių per metus.
Du mėnesius iš viso nepirko naftos, bet pagaliau suprato, kad elgėsi neteisingai. Uždarėme ir keturiolika metų veikusią įmonę, kuri rinko pasienyje atliekas ir neva jas perdirbinėjo, o iš tikrųjų tuos pinigus panaudodavo politinių partijų finansavimui. Sunkiausia šiuo metu sekasi valstybinių įmonių pertvarka. Jas būtina privatizuoti. Tačiau nenorėtume, kad pusvelčiui supirktų vietiniai oligarchai, todėl būtina rasti rimtus užsienio investuotojus“, – pasakojo apie savo veiklą A.Abromavičius.
Ministrui jau skirta apsauga
A.Šemeta kol kas apseina be apsaugos, bet A.Abromavičių ir jo šeimą pasikeisdami saugo aštuoni profesionalūs apsaugininkai.
„Apsaugos reikia dėl visa ko, nors manau, kad man niekas negresia, išskyrus tai, kad kokie nors nusamdyti chuliganai galėtų trenkti buteliu per galvą arba šiaip sugadinti nuotaiką. Bet geriau jiems tokių galimybių nesuteikti“, – prisipažino A.Abromavičius.
Vertindamas kalbas, jog netrukus gali atsistatydinti Ukrainos vyriausybė, vadovaujama Arsenijaus Jaceniuko, lietuvis pastebėjo, kad apie ministrų kabineto griūtį diskusijos Ukrainoje kyla kelis kartus per mėnesį.
„Žmonės, turintys mažas pajamas, nepatenkinti, kad gyvenimas negerėja taip greitai, kaip jiems norėtųsi. Tačiau panašūs procesai būdingi visai centrinei Europai ir posovietinėms šalims, todėl, mano galva, nereikia nebijoti radikalių pasikeitimų“, – įsitikinęs A.Abromavičius.
Dovanos oranžinių dviračių idėją
Tris kartus buvęs Vilniaus meru Artūras Zuokas Ukrainoje dirba nuo šių metų birželio. Jis konsultuoja Dnepropetrovsko ir Kijevo savivaldybes, kaip reikėtų reformuoti miestų ūkį ir infrastruktūrą.
„Dirbu kaip konsultantas ir ekspertas. Gaunu tam tikrą temą, pavyzdžiui, miestų transporto, išanalizuoju esamą situaciją ir pateikiu siūlymus, kuriu strategiją, ką ir kaip reikėtų pertvarkyti.
Beveik visų miestų – Kijevo ar Vilniaus – problemos panašios. Tik, jei Vilnius reformų kelyje jau įveikęs daugybę problemų, tai Ukrainos miestai šiuo metu dar tik pradeda savo reformas. Todėl mūsų sostinės patirtis labai praverčia“, – pasakojo apie savo veiklą Ukrainoje A.Zuokas. Jį pasikvietė kelios nevyriausybinės organizacijos.
Šiuo metu buvęs meras gilinasi, kaip pertvarkyti Dnepropetrovsko viešąjį transportą ir bando pritaikyti tas naujoves, kurios jau prigijo Vilniuje –vieningą transporto bilietą, vieningą transporto sistemą, transporto parko atnaujinimą. Be to, A.Zuokas ukrainiečius bandys įtinkinti, jog būtų naudinga miestuose įdiegti ir dviračių mainų sistemą bei viešojo transporto priemonėms specialias A juostas gatvėse.
„Neseniai Kijeve dalyvavau diskusijoje apie bendrąjį miesto planą. Man sunku buvo patikėti, kad Ukrainos sostinės planas, galiojantis nuo 2002 m., keičiamas pagal poreikius ir susitarimus, už kurių, žinoma, slypi didžiulė korupcija. Todėl, jei vieną dieną Kijeve buvo parkas, tai jau kitą dieną jame gali pradėti augti gyvenamieji namai“, – stebėjosi A.Zuokas.
Nors Ukrainos senosios kartos valdininkus erzina revoliucingos reformos, tačiau buvęs Vilniaus vadovas sako pastebėjęs, jog daugelis naujų žmonių pritaria permainoms: „Tik gaila, kad dabartinis Kijevo meras Vitalijus Kličko taip ir nesugebėjo įgyvendinti tų reformų, apie kurias kalbėjo per rinkimus. Nieko keista – jam, kaip buvusiam sportininkui, tiesiog stinga patirties.“
Žada netrukus sugrįžti namo
A.Zuoko susitarimai talkinti Ukrainos savivaldos atstovams galioja iki šių metų lapkričio pradžios. Bet keli universitetai jau yra jį pakvietę dėstytojauti, jis taip pat teigia sulaukęs pasiūlymo nuolat dirbti savivaldybėse.
„Vis dėlto neketinu kraustytis gyventi į Ukrainą ilgam. Planuoju kitais metais dalyvauti Seimo rinkimuose, todėl netrukus sugrįšiu į Vilnių. Man, žinoma, gaila, kad dabartinei miesto valdžiai nereikia mano patirties.
Bet, būdamas Ukrainoje ir lygindamas tenykštes problemas su tuo, kas nuveikta mūsų sostinėje, akivaizdžiai supratau, jog padaryta jau tikrai labai daug“, – neslėpė pasididžiavimo Vilniumi buvęs meras.
