Posėdį galite stebėti čia:
L.Matjošaitytė teigė, kad COVID-19 lemia daugybę rinkimų iššūkių organizuojant rinkimus.
Pasak jos, dėl to VRK rekomendavo pratęsti balsavimo laiką, padidinti balsavimo dienų skaičių namuose, padidinti apylinkių skaičių. Šie pokyčiai numatyti Teisingumo ministerijos registruotose pataisose.
„Šiuo metu rengiama speciali tvarka“, – teigė L.Matjošaitytė. Pasak jos, tvarka bus aptariama su medicinos specialistais, ekspertais.
„Esminiai dalykai: balsavimo patalpos dezinfekavimas, visų atvykstančiųjų temperatūros matavimas, atstumų užtikrinimas, rašymo priemonių naudojimo, veido kaukių dėvėjimo“, – dėstė, kas bus nustatoma tvarkoje, VRK pirmininkė.
Pasak jos, gali būti, kad užsienio šalyse, kuriose siaustų pandemija, rinkimai būtų organizuojami tik paštu.
Kainuos 3 mln. eurų brangiau
VRK, anot L.Matjošaitytės, dar balandžio pradžioje pasiūlė išplėsti balsavimo iš anksto vietų skaičių.
VRK pirmininkė nurodė, kad Lenkijos situacija, kai rinkimai buvo nesurengti, kelia nerimo, todėl reikia daryti viską, kad kaimynų likimo būtų išvengta Lietuvoje.
„Teisės aktų pakeitimai turi būti priimti anksčiau nei likus mėnesiui iki rinkimų“, – sakė ji.
VRK skaičiuoja, kad visus rinkėjus aprūpinti veido kaukėmis ir dezifekantu kainuotų apie 3 mln. eurų, kurių VRK biudžete nėra numatyta, todėl finansavimo tektų ieškoti papildomai.
Taip pat VRK svarsto galimybes bent židiniuose, jei jų būtų, rengti balsavimą tik paštu. Tačiau kol kas, pasak L.Matjošaitytės, atrodo, kad įmanoma saugiai organizuoti rinkimus tradiciniu būdu.
Balsavimą internetu organizuoti nebūtų saugu
Rinkimų tvarka susirūpino „socialdarbiečiai“. Patys pasiūlę įteisinti balsavimą internetu, dabar jie Seimo salėje nutarė VRK pirmininkės atsiklausti, ar tai padaryti būtų įmanoma.
L.Matjošaitytė tikino, kad tai būtų itin sudėtinga, per brangu, viešieji pirkimai nespėtų būti įvykdyti, o sistema nepakankamai patikrinta.
Ji akcentavo, kad kol kas Lietuva neturi jokios balsavimo sistemos, todėl jau spalį leisti balsuoti internetu yra neįmanoma.
„Jei sukursime nekokybišką sistemą, tai kelsime riziką visų rinkimų patikimumui, o to leisti negalime“, – sakė L.Matjošaitytė.
Parlamentarai taip pat teiravosi, ką VRK darys, jeigu rinkimai neįvyks dėl mažo rinkėjų aktyvumo, mažesnio nei 25 procentai.
L.Matjošaitytė tikino, kad menkas aktyvumas yra rizika, tačiau Pietų Korėjoje pandemijos metu rinkimai įvyko ir rinkėjai buvo pakankamai aktyvūs naudodamiesi pilietinėmis teisėmis.
Jei visgi aktyvumas būtų menkesnis nei 25 proc, po pusmečio būtų rengiami nauji rinkimai.
„Socialdarbietis“ Gediminas Kirkilas tikino, kad Pietų Korėjoje rinkimai vyko lauke, o Lietuvoje spalį tai vargiai įmanoma, todėl rinkimų esą nederėtų lyginti.
L.Matjošaitytė pastebėjo, kad pastaruoju metu Lietuvoje rinkėjų aktyvumas pamažu didėja, o ir per pandemiją esą jų nuomonė gana tvirtai susiformavo, taigi aktyvumas gali būti netgi didesnis nei per 2016-ųjų Seimo rinkimus.
Premjeras Saulius Skvernelis teigia nematantis prielaidų tam, kad artėjantys Seimo rinkimai galėtų neįvykti.
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis taip pat sako esąs įsitikinęs, kad Lietuvos piliečiai rinkimuose dalyvaus aktyviai, jeigu jausis saugūs.
Teisingumo ministerija siūlo dviem valandomis pailginti apylinkių darbo laiką balsavimo dieną, iš anksto balsuoti leisti penkias dienas.