Kai šių metų vasario pabaigoje rašė 15min, Vyriausybei dar tik svarstant naujojo oro uosto tarp Vilniaus ir Kauno idėją, Kaišiadorių rajono savivaldybė jau tam rezervavo 1,8 tūkst. hektarų žemės šalia Žaslių. Čia dirbantys ūkininkai sakė pasijutę įkaitais, nes esą jau atsiradę tam tikrų apribojimų, teritorijos taps pramoninėmis, o jie apie tai sužinojo atsitiktinai.
Plačiau skaitykite čia: Naujasis oro uostas vietą jau turi, bet palaikymo dar ne: Žaslių ūkininkai kyla į kovą
Kiti gyventojai irgi skundėsi, kad informacijos apie oro uostą trūksta – esą dalis žmonių, kurių šeimų kelios kartos gyveno čia, apie būsimą oro uostą sužinojo tik iš 15min straipsnio. Jų teigimu, jeigu išties bus nuspręsta statyti oro uostą, tai teks nugriauti net apie 20 sodybų, su žeme sulygintos būtų ir senos kapinės.
Plačiau skaitykite čia: Kova dėl Žaslių oro uosto: nukentėtų ne tik ūkininkai, tektų griauti apie 20 sodybų bei kapines
Tūkstančiai darbo vietų
Vis dėlto Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus, apie oro uosto galimybes kalbėdamas praėjus pusmečiui po pirmųjų gyventojų nepasitenkinimo apraiškų, sako, kad projektas rajonui reikalingas ir būtų nepaprastai naudingas.
Meras cituoja „Investuok Lietuvoje“ vadovą Mantą Katiną, kuris yra sakęs, kad geriausia krašto augimą lemsianti strategija yra naujo oro uosto atsiradimas. Tad šis projektas Kaišiadorių rajonui būtų kaip aklai vištai grūdas, nes tai sukurtų nuo 5 iki 8 tūkstančių darbo vietų tokiose srityse kaip viešbučiai, restoranai, oro uosto administravimas ir t.t.
„Yra svarstoma viena iš alternatyvų – naujo nacionalinio oro uosto įrengimas tarp Kauno ir Vilniaus. Kadangi Vilniuje oro uosto plėtra yra apribota, urbanizuotos teritorijos, netoli sienos su Baltarusija, antrą taką sudėtinga įrengti, kad pakilę lėktuvai nekirstų sienos. Kaune taip pat plėtros galimybės apribotos, be to, Kaunas nėra sostinė, todėl sostinės nukentėtų šiek tiek, jeigu pagrindinis oro uostas būtų Kaune. Todėl rimtai svarstoma alternatyva įrengti naują oro uostą.
Jeigu būtų nuspręsta Kaišiadorių rajono teritorijoje naują oro uostą 2030 ar 2035 metais statyti, tai atsirastų tada ir tarptautinė „Rail Baltica“ stotis mūsų rajone, ir tai suteiktų didelį postūmį visai rajono ekonomikai, plėtrai. Čia jau ne šimtai, o tūkstančiai būtų naujų darbo vietų“, – tikino meras.
Kaišiadorių rajono savivaldybės vadovu teigimu, tai būtų visiškai nauja veiklos šaka rajone: „Dabar rajone dominuoja žemės ūkis ir lengvoji pramonė – maisto perdirbimas, gamyba, baldai, mediena ir kai kurios kitos šakos. O čia atsirastų stipriai išvystyta logistika, aptarnavimas, paslaugų sektorius. Esame pasirengę visaip su valstybe, kaip tik galime, bendradarbiauti, dėti visas pastangas, kad, jeigu tokia galimybė yra, tikrai tas oro uostas atsirastų.
Tai suteiktų didelį postūmį visai rajono ekonomikai, plėtrai. Čia jau ne šimtai, o tūkstančiai būtų naujų darbo vietų, – tikino V.Tomkus.
Galbūt tai padėtų tapti tuo tikruoju dvimiesčio centru, kaip mes pajuokaujame, Vilniaus ir Kauno dvimiestis, o mes centras, pasiūlyti darbo vietų sugrįžtantiems studentams, kurie išvyksta studijuoti į Vilnių, Kauną, kitus miestus ir dažniausiai pasilieka po studijų, nes pas mus nėra labai didelio pasirinkimo aukštąjį mokslą turintiems asmenims, išskyrus valstybinį sektorių, savivaldybės įstaigas ir kažkiek tose įmonėse, kur reikia aukštos kvalifikacijos.“
Gyventojai nenusvers
Meras pripažįsta, kad tarp gyventojų esama skirtingų nuomonių ir nuotaikų.
„Yra dalis asmenų ten gyvenančių, prie kurių teritorijos gali atsirasti tas oro uostas, bet mes kaip savivaldybė tikrai stengiamės atsižvelgti ir subalansuoti poreikius – tiek valstybės, tiek mūsų savivaldybės, tiek gyventojų. Tikrai buvo atsižvelgta į daugelį gyventojų reikalavimų arba prašymų sumažinti teritoriją arba visai Bendrajame plane nevaizduoti tų teritorijos ribų, kur galėtų įsikurti oro uostas, kadangi tai bus aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose numatyta, kiek galima išsaugoti esantį paveldą ten, kuo mažiau intervencijos į gamtą, į miškus“, – kalbėjo meras.
Jo teigimu, savivaldybės uždavinys ir yra subalansuoti poreikius. „Bet mes negalime atsisakyti tokio svarbaus projekto dėl keleto gyventojų norų arba keleto medžių ar pan.“, – pabrėžė V.Tomkus.
Jis taip pat priminė, kad savivaldybė šiame procese, kai sprendžiama, kur naujasis oro uostas Lietuvoje turėtų atsirasti, nėra pagrindinė – sprendimus priims Vyriausybė, Seimas, kurie oro uosto galimybę Kaišiadorių rajone jau patvirtino Lietuvos bendrojo plano koncepcijoje kaip alternatyvą, taip pat ji numatoma ir rengiamuose Bendrojo plano sprendiniuose.
Bet mes negalime atsisakyti tokio svarbaus projekto dėl keleto gyventojų norų arba dėl keleto medžių ar pan., – pabrėžė V.Tomkus.
Sprendimas – 2022 metais
Meras patvirtino neseniai buvęs „Rail Baltica“ pristatyme Vilniuje, kur kalbėta ir apie naująjį oro uostą.
„Buvo susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, kuris sakė, kad 2022 metais planuojama priimti sprendimą dėl tolimesnės oro uostų plėtros. Kadangi šiuo metu yra šiek tiek investuojama į Vilniaus ir Kauno oro uostus, jų plėtrą, tai atlikus šitas investicijas bus įvertinta, kokią jos duoda naudą, kokius poreikius patenkina, ir tada bus sprendžiama. Tikimės, kad 2022 metais bus priimtas sprendimas. Šiuo metu jokie konkretūs darbai – žemių išpirkimas ar pan. – tikrai nevyksta. Kol nėra tų sprendimų ir negali vykti, nebūtų logiška. Tačiau mes ruošiamės, ir buvo tikrai daug diskusijų, jos tebevyksta ir su bendruomene, ir su ekspertais, kokia nauda būtų rajonui iš to“, – kalbėjo V.Tomkus.
Jis tvirtina, kad su gyventojais stengiamasi iš anksto rasti tam tikrus sprendimus, kompromisus, kad po to, jeigu bus pradėti rengti aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai, tie procesai vyktų sklandžiai, būtų kuo mažiau trukdžių.
Anot V.Tomkaus, didelis darbas jau padarytas – Lietuvos bendrajame plane jau atsirado taškas, lėktuvėlis, kuris žymi galimą naujo oro uosto vietą būtent Kaišiadorių rajone.
„Ne kažkur Elektrėnuose ar kitur, bet mūsų rajone. Dabar mūsų tikslas yra, kad ir Lietuvos bendrojo plano sprendiniuose atsirastų. Tada lauksime 2022 metų sprendimų ir visi toliau darbai, procesai vyks. Mes savo rajono Bendrajame plane, kurį atnaujiname, taip pat dedame nuorodas į Lietuvos bendrąjį planą.
Buvo mintis rezervuoti tam tikrą teritoriją, kad gyventojai žinotų, ūkininkai nepradėtų statyti kažkokių didelių statinių, bet grafiniame vaizdavime to atsisakėme, – sakė meras.
Buvo mintis rezervuoti tam tikrą teritoriją, kad gyventojai žinotų, ūkininkai nepradėtų statyti kažkokių didelių statinių, įrenginių, kuriuos vėliau reikėtų valstybei išpirkti, bet grafiniame vaizdavime to atsisakėme, palikome tik tekstinėje dalyje aprašus ir nuorodą į Lietuvos bendrąjį planą, nes nuo to priklausys, ar čia bus oro uostas, ar nebus. Ne nuo savivaldybės norų, pageidavimų, bet nuo valstybės. Mes kaip savivaldybė tik tiek, kad kaip Vilnius, kaip Kaunas kovoja, Šiauliai kovoja už savo oro uostą, taip ir mes kovojame už tai“, – kalbėjo meras.
V.Tomkus sako, kad savivaldybė stengiasi ir dėl dar vienos Kaišiadorių rajone esančios teritorijos – laisvosios ekonominės zonos šalia Kruonio HAE, į kurią ketinama pritraukti duomenų centrus. Esą tuo užsiima „Investuok Lietuvoje“, tačiau savivaldybė palaiko su jais ryšį, kad darbas vyktų aktyviau.
