Po praėjusią savaitę 15min skelbto straipsnio, kuriame pateikiama mero V.Tomkaus nuomonė dėl būtinybės Kaišiadorių rajone turėti oro uostą, 15min redakcija sulaukė pasipiktinusių Žaslių ir jų apylinkių bendruomenės atstovų laiškų.
Kaip teigiama juose, meras pateikia tik tuos faktus, kurie palankūs pagrindžiant jo nuomonę, visa kita nutyli. Kaišiadorių krašto visuomenininkė Vaida Venskutonytė pateikė vietos bendruomenės atsakymus į mero išsakytus teiginius ir nurodė, kad kai kur tie teiginiai, jos nuomone, gerokai prasilenkia su tiesa.
Įžvelgia postūmį visam rajonui
Meras susitikime su žurnalistais kalbėjo, kad „jeigu būtų nuspręsta Kaišiadorių rajono teritorijoje naują oro uostą 2030 ar 2035 metais statyti, tai atsirastų tada ir tarptautinė „Rail Baltica“ stotis mūsų rajone, ir tai suteiktų didelį postūmį visai rajono ekonomikai, plėtrai. Čia jau ne šimtai, o tūkstančiai būtų naujų darbo vietų.“
Anot V.Tomkaus, atsirastų erdvės naujoms veiklos šakoms rajone, ne tik žemės ūkiui ir lengvajai pramonei (maisto perdirbimui, baldų gamybai, medienos sektoriui ir kai kurioms kitoms), kaip yra dabar. Nes turint oro uostą, reikėtų išvystyti logistiką, aptarnavimo, paslaugų sektorius.
„Yra dalis asmenų ten gyvenančių, prie kurių teritorijos gali atsirasti tas oro uostas, bet mes, kaip savivaldybė, tikrai stengiamės atsižvelgti ir subalansuoti poreikius – tiek valstybės, tiek mūsų savivaldybės, tiek gyventojų. Tikrai buvo atsižvelgta į daugelį gyventojų reikalavimų arba prašymų sumažinti teritoriją arba visai Bendrajame plane nevaizduoti tų teritorijos ribų, kur galėtų įsikurti oro uostas, kadangi tai bus aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose numatyta, kiek galima išsaugoti esantį paveldą ten, kuo mažiau intervencijos į gamtą, į miškus“, – kalbėjo meras.
Jo teigimu, savivaldybės uždavinys ir yra subalansuoti poreikius. „Bet mes negalime atsisakyti tokio svarbaus projekto dėl keleto gyventojų norų arba keleto medžių ar pan.“, – pabrėžė V.Tomkus.
Plačiau skaitykite čia: Kaišiadorių meras apie naują oro uostą: negalime atsisakyti tokio svarbaus projekto dėl kelių žmonių ar medžių.
Nepritariančių – ne keli
Kaip tik tai, anot gyventojų, yra pagrindiniai dalykai, su kuriais jie sutikti negali: meras mini keletą medžių, o štai žmonės skaičiuoja, jog paaukoti tektų Karsakų miško masyvą – tai yra apie 400 ha. O ir gyventojų, nepritariančių naujajam oro uostui, anot V.Venskutonytės, ne keli.
„Sukilo ne tik vietiniai gyventojai, bet ir iš viso rajono. Paskutiniame susirinkime dalyvavo apie 50 žmonių. Yra sukurtas tūkstančio žmonių klubas „Ne oro uostui“. Rugpjūčio 1 dieną vyko taikus protesto žygis aplink Kaišiadorių oro uostą (30 žmonių). Buvo atlikta apklausa, kurioje 419 balsavo prieš oro uostą“, – komentare, kurį pateikia kartu su kitais aktyviais Kaišiadorių rajono gyventojais, teigia V.Venskutonytė.
Be to, gyventojams nesuprantama, kaip gali meras nepaminėti net dvejų veikiančių kapinių, kurios patenka į galimą oro uosto teritoriją: „Jos yra kultūros prasme vertingos (palaidoti tremtiniai, partizanai, XIX a. dvarininkų šeima ir t.t.). Kapines dabar tiria Gyventojų genocido ir rezistencijos centras – be tyrimų nesutinka, kad čia vyktų kapinių perkėlimas.“
Buvo atlikta apklausa, kurioje 419 balsavo prieš oro uostą.
Gyventojai sako nelabai suprantantys tokį mero entuziazmą, kai sprendimų dėl naujojo oro uosto dar nėra ir nežinia, kada jie bus, kadangi bent kol kas investuojama tiek į Vilniaus, tiek į Kauno oro uostus. O ir mero minimi tūkstančiai darbo vietų kelia abejonių, kadangi šiuo metu rajone nedarbo lygis yra mažesnis už Lietuvos vidurkį, o realiai darbo ieško vos keli šimtai žmonių. Tad gyventojams susidaro įspūdis, kad tos darbo vietos bus kuriamos kitų rajonų gyventojams ir Kaišiadorims neatneš išsvajotos naudos.
Sako esantys neišgirsti
Tačiau turbūt labiausiai bendruomenę piktina nenoras girdėti jos argumentų. Kaip teigiama V.Venskutonytės pateiktame komentare, meras kalba apie būtinybę tartis ir kaip kompromisą nurodo, jog rengiant rajono Bendrąjį planą nėra numatyta apibrėžti konkrečią teritoriją, kur galėtų įsikurti oro uostas, tačiau esą išties merą ir savivaldybę sustabdė visai kiti dalykai.
Gyventojų teigimu, sureaguota tik po bendruomenės narių teisininkų skundo dėl Bendrojo plano Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai, kuri atliko tyrimą ir užfiksavo daugybę pažeidimų.
Skundą VTPSI pateikė ūkininkas Jonas Juodis po kovo 3 dieną vykusio Bendrojo plano projekto viešojo aptarimo, kuriame jis pateikė pasiūlymą dėl Bendrojo plano sprendinių keitimo, kur buvo suplanuota geltona punktyrine linija pažymėti 1800 ha ploto teritoriją, pavadintą „plyno lauko investicijų arealas (tik oro uosto ir susijusios infrastruktūros statybai)“. Bendrojo plano keitimo sprendinių versijoje Nr. 4 ir versijoje Nr. 5 pirmiau nurodyta teritorija pavadinta „Oro uosto ir susijusios infrastruktūros statybai nurodyta teritorija“.
Ūkininkas pateikė planavimo organizatoriui – Kaišiadorių rajono savivaldybei – prieštaravimą dėl planuojamo oro uosto, tačiau šis buvo atmestas. Tad skundas nukeliavo į VTPSI.
Inspekcija rado pažeidimų
Inspekcija rado ne vieną pažeidimą. Kaip rašoma privalomajame nurodyme Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriui, planavimo organizatoriaus atsakyme ūkininkui dėl jo prieštaravimo dėl oro uosto statybos teigiama, kad į pasiūlymą nebuvo atsižvelgta, nes „tai neatitiktų valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų ir aprobuotos koncepcijos sprendinių, o tai pažeistų aukščiau nurodytas Įstatymo nuostatas.“
Planavimo organizatorius nepateikė konkrečių duomenų, pagrindžiančių, kodėl oro uosto teritorijai rezervuotas būtent toks plotas (1800 ha) ir kodėl nustatytos būtent tokios ribos, – rašo VTPSI.
„Planavimo organizatoriaus atsakyme nurodyta, kad rengiant bendrojo plano keitimą, pirmiausia remtasi atlikta rajono savivaldybės teritorijos esamos būklės analize, nustatytais materialinių investicijų rodikliais, paaiškinta, kad strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūrų metu vertintos rajono savivaldybės teritorijos vystymo koncepcijos du variantai (alternatyvos), kad buvo atliktas parengtų koncepcijų nepriklausomas vertinimas, tačiau nepagrįsta, kokie ekspertai ir kokiais aspektais atliko nepriklausomą vertinimą, nepateiktos minėto vertinimo apibendrintos išvados, nepaaiškinta, kaip išvados susijusios su planuojamu oro uostu.
Taip pat planavimo organizatorius nepateikė konkrečių duomenų, pagrindžiančių, kodėl oro uosto teritorijai rezervuotas būtent toks plotas (1800 ha) ir kodėl nustatytos būtent tokios ribos“, – rašoma VTPSI privalomajame nurodyme.
O ir dėl teisės aktų, kuriems esą prieštarautų Kaišiadorių rajono Bendrasis planas, jeigu iš jo išnyktų pažymėta oro uostui teritorija, pasak VTPSI, pareiškėjas klaidinamas: „Atkreipiame dėmesį, kad įvairios raidos programos, mokslo ir galimybių studijos, tyrimai, projektiniai pasiūlymai, išreiškiantys veiklos plėtojimo ar tam tikros veiklos apribojimų konkrečioje teritorijoje pasiūlymus, jų pagrindimą arba detalizuojantys ar pagrindžiantys teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, nėra teritorijų planavimo dokumentai. Koncepcija yra rengiamo teritorijų planavimo dokumento dalis t. y. tarpinis rengimo etapo bendrųjų sprendinių formavimo stadijos dokumentas, kuriuo numatomi planuojamos veiklos vystymo prioritetai vėlesnėje sprendinių konkretizavimo stadijoje rengiamiems konkretiems sprendiniams.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad planavimo organizatorius atsakyme pareiškėjui nenurodė, kokio patvirtinto teritorijų planavimo dokumento sprendiniais vadovavosi, nustatant bendrojo plano keitimo sprendinį „preliminari oro uosto teritorija“, nepateikė oro uostui rezervuotos teritorijos ploto, ribų ir išdėstymo pagrindimo, neišnagrinėjo turimų žemės sklypų, patenkančių į minėtos teritorijos ribas, naudojimo sąlygų pokyčių, kuriuos sukels/gali sukelti nurodytas bendrojo plano keitimo sprendinys, nepaaiškino priimtų bendrojo plano keitimo sprendinių teisinių pasekmių.“
Tai nurodoma kaip Teritorijų planavimo įstatymo pažeidimai, taip pat nurodoma, kad netinkamai organizuotas ir procedūros viešinimas. Nurodoma trūkumus ištaisyti. Pasak bendruomenės atstovų, tai ir tapo pretekstu vis dėlto keisti sprendinius būsimajame Kaišiadorių rajono Bendrajame plane, o ne noras rasti kompromisą su gyventojais.
Buvo rezervuota net 12 tūkst. ha žemės
Kaip prieš savaitę vykusioje diskusijoje Cineikių kaime priminė V.Venskutonytė, ši istorija prasidėjo 2019 metais, kai paaiškėjo, kad Kaišiadorių rajono savivaldybė rezervavo didžiulę 12 tūkst. hektarų teritoriją, numatydama joje Plyno lauko investicijas, oro uostą, taip pat svarstyta apie laisvąją ekonominę zoną.
Šią idėją su rezervacija, oro uostu palaimino ir mūsų meras, ir administracijos direktorius, taip pat politikė Laimutė Matkevičienė.
„Šią idėją su rezervacija, oro uostu palaimino ir mūsų meras, ir administracijos direktorius, taip pat politikė Laimutė Matkevičienė (Seimo narė, išrinkta Kaišiadorių-Elektrėnų apygardoje – red. past.). Tačiau vietos gyventojai, ūkininkai stojo į pilietinę kovą ir teritorija buvo sumažinta iki 1800 ha. Būtent šitoje teritorijoje liko tik oro uosto idėja. Kad geriau įsivaizduotumėte, įvardinsiu keturis esminius punktus.
Dabar mes sėdime šalia miško, jūs matote miško masyvą, tai yra keli šimtai hektarų Karsakų miško, kur yra gyvūnų, augalų iš Raudonosios knygos, ir tas miškas turbūt būtų kertamas, nes jis įeina į teritoriją. Kitas dalykas – teritorijoje yra dvejos veikiančios kapinės, kuriose palaidoti partizanai, politiniai kaliniai, XIX a. dvarininkai. Taip pat visai šalia yra, manoma, galima žydų žudynių vieta.
Apie 600 ha šitos teritorijos yra dirbama ūkininkų žemė, kurie ją turėjo visą gyvenimą, tai yra jų darbas, jų gyvenimas, ta žemė būtų paimta – tai didžiulė žala mūsų ūkiui. Kitas dalykas – matote, čia susirinko nemažai žmonių, tad šita teritorija nėra plynas laukas, negyvenama sala, čia gyvena žmonės, jie čia užaugę, vaikus užauginę“, – kalbėjo V.Venskutonytė.
Visą diskusiją galite pamatyti čia.
Kaišiadorių rajono mero teigimu, sprendimas, ar bus statomas naujasis nacionalinis oro uostas ir kur jis galėtų atsirasti, turėtų būti priimtas 2022 metais, statybos planuojamos tik 2030-35 metais.
