Tokį pasiūlymą pateikusi Švietimo ir mokslo ministerijai ir Lietuvos mokslo tarybai VLKK taip pat prašo šią nuostatą įtraukti į Mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) darbų vertinimo metodiką.
„Metodikoje, pagal kurią vertinama mokslininkų produkcija, žodynų iš viso nėra – išimtis padaryta tik kalbotyros žodynams. Apie visų kitų – medicinos, fizikos ar net dailės žodynų rengimą net neužsimenama. Vis dėlto nebėra lietuvių mokslo kalbos kai kuriose srityse – kol nėra tos srities žodynų, nėra aišku, kokius tos srities terminus vartoti“, – sakė VLKK pirmininko pavaduotoja Jūratė Palionytė.
Anot jos, lietuviškos terminijos kai kurioms mokslo sritims trūksta ir dėl anglų kalbos įtakos, tad apie kai kurias siauras sritis iš viso nėra rašoma lietuviškų mokslinių straipsnių.
Kalbos komisijos 2013–2014 metais atlikto aukštųjų mokyklų vadovėlių, magistro darbų ir daktaro disertacijų santraukų kalbos tyrimo rezultatai parodė, kad geresnė kalba tų darbų, kurių autoriai galėjo remtis savo srities terminų žodynais.
Kaip nurodo komisija, Lietuviškos mokslo terminijos kūrimo darbas labai svarbus mokslo ir profesinės kalbos raidai, studijų kalbai, mokslo rezultatų sklaidai.
J.Palionytės teigimu, ėmus vertinti žodynus kaip mokslo produkciją, už jų rengimą mokslininkams būtų skiriama taškų – jie reikalingi mokslininkų atestacijai, taip pat atsiskaitymui savo mokslo įstaigose, darbovietėse.
„Tada būtų įvertinamas mokslininko darbas. Nes dabar, kai to žodyno rengimas yra nevertinamas visiškai, jis paliekamas tokiam entuziazmui (...), o žmonės ir laiko pagaliau neturi dirbti tik iš entuziazmo“, – sakė ji.
Anot jos, terminų žodynų trūksta fizikos, chemijos, inžinerijos, medicinos srityse, kai kuriose siauresnėse srityse žodynų iš viso nėra.
Nuo 1996 metų Kalbos komisija yra parėmusi daugiau kaip 50 terminų žodynų rengimą, kasmet įvertina po keletą terminų žodynų ir standartų. Pastaraisiais metais terminų žodynų mažėja, nes jie nėra vertinami kaip mokslo produkcija, todėl mokslininkai neskatinami rūpintis savo srities terminija.
