Dalis dvasininkų neteko pagalbininkų, kurie šeimoms pranešdavo apie klebono vizitą, kiti aplankys tik tuos klaipėdiečius, kurie patys to paprašys. Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčios klebonas Vladas Gedgaudas kalbėdamas su „15min“ pripažino, jog šiais metais tradicija aplankyti parapijiečius jų namuose bus nutraukta.
„Nebekalėdosime, nes nebeturime tokių žmonių, kurie prieš klebono vizitą galėtų aplankyti gyventojus, praneštų jiems apie planuojamą dvasininko apsilankymą ir tokių šeimų sąrašą pateiktų mums. Tai turi daryti žmogus, pažįstantis savo mikrorajono gyventojus, nes svetimam tai būtų sudėtinga užduotis. Be to, mūsų apsilankymai paprastai vyksta vakare, o šiais laikais, kai pilna užsiminėjančiųjų prasta veikla, žmonės bijo į namus įsileisti nepažįstamą svečią – juk neįrodysi, kad atėjai su kilniu tikslu. Tai – miesto problemos. Provincijoje viskas kitaip – ten vieni kitus puikiai pažįsta, todėl ir nerimo žmonėms nėra“, – pasakojo dvasininkas.
Parapijiečių lankymas namuose labai glaudžiai su finansais nėra susietas. Svarbiausia – pasikalbėti, išklausyti žmones, o auka bažnyčiai būna tik simbolinė. Sakė klebonas.
Pasak pašnekovo, kunigai aplankys tik tuos žmones, kurie patys to paprašys. „Jei klaipėdiečiai nori, kad aplankytume, pabendrautume ar pašventintume būstą, niekuomet neatsakysime, tereikia pasikviesti“, – sakė V.Gedgaudas.
Paklaustas, ar kalėdojimo tradicijų pasikeitimui turėjo įtakos ir ekonominis sąstingis, V.Gedgaudas patikino, jog tikrai ne. „Parapijiečių lankymas namuose labai glaudžiai su finansais nėra susietas. Svarbiausia – pasikalbėti, išklausyti žmones, o auka bažnyčiai būna tik simbolinė“, – sakė klebonas.
Tradicija blėsta
Uostamiesčio Šv.Kazimiero bažnyčios dvasininkas teigė, jog šioje parapijoje kalėdojama labai nedaug. „Aplankome tuos namus, į kuriuos esame pakviečiami ir tuos, kuriuose buvome mielai sutikti praėjusiais metais. Dažniausiai esame kviečiami pašventinti būstą. Naujakuriai ne vien prieš didžiąsias šventes, bet ir ištisus metus rūpinasi, kad prie nuosavybės prisiliestų ir dvasininko ranka. Tačiau kalėdojimo tradicija miestuose pamažu blėsta“, – reziumavo Šv.Kazimiero bažnyčios kunigas.
Pranciškonų Šv. Brunono Kverfurtiečio parapijos klebonas ir gvardijonas Stanislavas Švaikovskis tikino, jog klaipėdiečių namuose apsilanko taip pat tik tuomet, kai yra kviečiami pašventinti būstą.
Taikos Karalienės bažnyčios diakonas Paulius teigė, jog kunigai šioje parapijoje pradėjo kalėdoti gruodžio pradžioje. „Parapijiečiai lankomi jau keletą savaičių. Nors miestuose ši tradicija pamažu nyksta, bet, mano nuomone, visuomet liks tokių žmonių, kurie norės, jog jų namuose bent kartą per metus apsilankytų dvasininkas. Čia ne finansai svarbiausia, o tikėjimas“, – tikino pašnekovas.
Šimtametė tradicija
Kalėdojimo tradicija, tai yra parapijiečių lankymas advento laikotarpiu, gyva jau apie 500 metų. Tai sena katalikiška tradicija, prasidėjusi 1543-1563 metais, kai vyskupams liepta lankyti parapijas, geriau pažinti parapijiečius, sužinoti, ką kuris moka, sutaikyti susipykusius, pagelbėti ligoniams. Kalėdojimo metu pašventinami namai (iki kito kalėdojimo), kad jų neaplankytų negandos, nelaimės. Dvasininkas artimiau susipažįsta su tikinčiaisiais.
Kalėdojimo metu dvasios tėvas aprūpina žmones kalėdaičiais, į tai atsakoma kuklia auka bažnyčiai.
