Retas užsienyje dirbantis lietuvis sutikti Kalėdas ir Naujuosius metus pasilieka namais tapusioje Didžiojoje Britanijoje, Airijoje ar kitose šalyse. Jau spalį paprastai nebelieka pigesnių bilietų namo, mat daugelis išeivių kalėdines keliones į tėvynę planuoja dar prieš gerą pusmetį – nuo pavasario.
Į lagaminus susikrovę lauktuves Lietuvoje likusiems šeimos nariams ir bičiuliams, užsienyje visus metus dirbantys lietuviai sausakimšais lėktuvais, keltais ir autobusais skuba prie Kūčių stalo. O kiek atsigavę nuo sočių lietuviškų patiekalų gausos, į valias prisišnekėję su artimaisiais ir išklausę jų padėkas už iš užjūrių atvežtas kalėdines dovanas daugelis atostogautojų praveria grožio salonų, klinikų, siuvyklų duris ir pasineria į gydymo, grožio procedūrų, pirkinių virtinę.
Smulkieji Lietuvos verslininkai neslepia, kad kalėdiniu laikotarpiu kone pusė visų jų klientų – trumpam grįžę lietuviai, norintys bendravimo su artimaisiais malonumą suderinti su būtiniausių reikalų tvarkymu.
Po darbymečio – į Egiptą
„Rezervacijų apsikirpti, nusidažyti plaukus, pasidaryti manikiūrą ar atpalaiduojantį masažą sulaukiame jau vasaros pabaigoje. Kiekvienais metais klientus Kalėdoms užrašome vis anksčiau. Didelė jų dalis – žiemos atostogas iš anksto suplanavę užsienyje dirbantys tautiečiai. Mūsų darbuotojams žmonės dažnai pasipasakoja gyvenantys užsienyje ir trumpam atvykę į tėvynę“, – „Londonietei“ pasakojo Klaipėdos grožio salono savininkas Edmundas.Paklaustas, ar kalėdinį laikotarpį galima drąsiai vadinti auksiniu laiku kiekvienam verslininkui, grožio salono savininkas užtikrino, kad tai – tiesa.
Verslininkas teigė, kad populiariausios procedūros, kurių pageidauja atvykėliai, yra kirpimas, dažymas, plaukų ir nagų priauginimas, rečiau – masažas ir permanentinis makiažas.
„Prisipažinsiu – dėl tokių ankstyvų rezervacijų dažnai tenka atsakyti kiek pavėlavusiems klientams. Gal vietiniai ir pyksta, kad dėl vadinamųjų emigrantų jiems tenka rinktis kitą grožio saloną, bet nieko negalime padėti – ir taip savaitę prieš ir po Kalėdų dirbame be išeiginių, dažnam mūsų specialistui darbe tenka būti jau septintą ryte“, - aiškino Edmundas.
Paklaustas, ar kalėdinį laikotarpį galima drąsiai vadinti auksiniu laiku kiekvienam verslininkui, grožio salono savininkas užtikrino, kad tai – tiesa.
„Užsidirbame išties nemažai, tačiau ir stengiamės iš širdies. Kasmet kalėdinė karštinė vis stiprėja ir mus tai džiugina – o kaip kitaip? – klausė Edmundas. – Užtat sausį užeina visiškas štilis. Jau ne pirmus metus tomis dienomis su šeima vykstame į Egiptą. Ilsimės tada, kai visiems atostogos jau baigiasi.“
Vasara antplūdis mažesnis
Žinomos Vilniaus odontologijos klinikos savininkė gydytoja Rita „Londonietei“ sutiko papasakoti, kaip per Kalėdas sekasi jos verslui.
Lietuviai nėra labai patiklūs žmonės, todėl stengiasi pakentėti ir sulaukti, kol galės atvykti namo ir užsukti pas gerai pažįstamus specialistus.„Ir šiaip klientų gausa nesiskundžiame, tačiau per žiemos šventes vyksta neregėti dalykai: visi gydytojai dirba pilnu užimtumu, bet net ir tada nepavyksta priimti visų norinčių „susitvarkyti“ dantis. Ne paslaptis, kad gruodį daugiausia kreipiasi iš užsienio atostogauti atvykę lietuviai. Su skaudančiais dantimis stengiamės priimti iškart, tačiau tie, kurie pasitaupę pinigėlių nori estetinio protezavimo paslaugų, paprastai būna užsirašę dar prieš kelis mėnesius. Panaši, tačiau kur kas mažesnė pacientų banga pastebima ir vasarą. Juk vasaros mėnesiais dalis išeivių taip pat grįžta atostogauti į tėvynę“, – mano Rita.
Klinikos savininkės nuomone, natūralu, kad žmonės dantis taisosi tėvynėje. Esą užsienyje tokios paslaugos kainuoja net kelis kartus brangiau, o ir ne visi pacientai nori eiti pas tenykščius nepažįstamus gydytojus.
„Juk kiekvienas turime savo šeimos gydytoją, odontologą, žinomą kirpėją ar manikiūrininkę. Lietuviai nėra labai patiklūs žmonės, todėl stengiasi pakentėti ir sulaukti, kol galės atvykti namo ir užsukti pas gerai pažįstamus specialistus. Užsienyje jie neretai gyvena uždarai, nežino, pas ką kreiptis, kad paslauga būtų suteikta profesionaliai, todėl ir nerizikuoja“, - sakė nemažai panašių argumentų iš pacientų girdinti odontologė.
Klinikos vadovė tikino ir pati galinti atskirti emigrantus – šie esą dažnai neskaičiuoja pinigų ir prašo dantis sutvarkyti kuo greičiau ir kuo patvaresnėmis, brangesnėmis medžiagomis.
Kainų skirtumas – akivaizdus
Atostogų nuotaikomis gyvenanti Milda iš Leytonstone‘o papasakojo, kad iškart po Kalėdų skubės į gimtųjų Šiaulių tatuiruočių studiją ir padovanos pati sau ilgai lauktą dovaną – subtilią tatuiruotę ant mentės.
Užsirašyti į tatuiravimo seansą merginai teko dar vasarą – šiaulietis meistras ją iškart įspėjo, kad apsispręstų kuo greičiau, nes esą iš pastarųjų metų patirties žinantis, jog Kalėdų laikotarpis jo versle būna labai įtemptas.„Londone tatuiruotės labai brangu. Valanda meistro darbo kainuoja apie šešiasdešimt svarų. Už tokią tatuiruotę, kokios noriu, sumokėčiau apie šimtą. Lietuvoje man ši puošmena kainuos apie du šimtus litų. Pažįstu meistrą, žinau, kad viskas bus atlikta pagal higienos reikalavimus. Meistrais Londone ne itin pasitikiu, o ir kam mesti pinigus į balą?“ – samprotavo Milda.
Užsirašyti į tatuiravimo seansą merginai teko dar vasarą – šiaulietis meistras ją iškart įspėjo, kad apsispręstų kuo greičiau, nes esą iš pastarųjų metų patirties žinantis, jog Kalėdų laikotarpis jo versle būna labai įtemptas.
„Kone visi mano draugai per tą savaitę ar dešimtį dienų stengiasi susitvarkyti visus reikalus – ne tik nueina į banką ar pasikeičia pasą, bet pasigražina, apsilanko pas gydytoją. Paskaičiuokime: apsikirpti gerame salone Londone kainuoja mažiausiai trisdešimt svarų. Aišku, galima rasti vietas, kur kerpa ir už aštuonis, bet labai baugu, kad apkirps ne taip, kaip noriu. Be to - kalbos barjeras... Tas pats ir su odontologais – be septyniasdešimties svarų plombuoti danties galima net nebandyti. Lietuvoje per kelis vizitus susitvarkau visus dantis ir vėl metus galiu būti rami“, - pasakojo biuro administratore Londone jau ketverius metus dirbanti Milda.
Akivaizdu, kad šventėms grįžtantys emigrantai tampa labiausiai laukiama Lietuvos verslininkų kalėdine dovana. Tačiau šis ryšis – abipusis. Juk ir svetur dirbantys lietuvaičiai sunkiai uždirbtus pinigus, savo išvaizdai padailinti ar sveikatai pataisyti, džiaugiasi išleidę gimtinėje.
