„Prakartėlėje nieko negalima pakeisti, kitaip ji praras savo prasmę. Prakartėlės kuriamos jau 2000 metų, tad ne ką čia ir pakeisi“, – įsitikinęs sostinės Visų Šventųjų bažnyčios klebonas Vytautas Rapalis.
Tačiau su tuo sutinka ne visi katalikai - kai kurios bažnyčios ir tikintieji randa kaip nustebinti savo parapiją. Bernardinų bažnyčioje jau kelinti metai ruošiama gyvoji prakartėlė su gyvūnais.
Katedros aikštėje aštuntus metus stovinti prakartėlė šiemet irgi atsinaujins – skulptorius Algirdas Kensminas jai paruošė naują narį – kupranugarį. Pasak autoriaus, tai „didžiausias atsinaujinimas“ Katedros prakartėlės istorijoje. A.Kensminas nenorėjo atskleisti, kiek kainavo jo iš putplasčio sukurtas, kailiais apklijuotas natūralaus dydžio kupranugaris, tačiau menininko teigimu, šiemet visai prakartėlei įrengti ir jai prižiūrėti prireiks apie 20-30 tūkst. Lt.
Atidengs per Kūčias
Didžioji dalis prakartėlių Vilniuje bus atidengtos per Kūčias, prieš Piemenėlių mišias. Kai kuriose bažnyčiose jos bus įrengtos ir kiek anksčiau. Katedros aikštėje Betliejaus prakartėlę galėsime išvysti jau pirmadienį.
„Nėra nustatyta, kada reikia atidengti ir kiek laikyti prakartėlę, paparastai Lietuvoje ji būna laikoma iki Grabnyčių – vasario 2 dienos“, – pasakojo Arkangelo Rapolo bažnyčios klebonas Arūnas Kesilis.
Dauguma Vilniaus bažnyčių turi nedideles prakartėles, kurias naudoja metai iš metų.
„Atnaujiname tik statulėlių rūbus, restauruojame pačias skulptūrėles, kartais pakeičiame papuošimus: vienais metais naudojame šieną, kitais – samanas“, – apie prakartėlių „madas“ pasakojo Šv. Mikalojaus bažnyčios klebonas Vytautas Sidaras.
„Keičiame gėles, akmenis, kartais ėdžias. Tačiau statulėlės kiekvienais metais naudojame tas pačias“, – sakė kunigas A.Kesilis.
Kilo iš bernardinų
Bene labiausiai originali – Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčia, kasmet prieangyje esančioje prakartėlėje įkurdinanti gyvulius.
„Gyvąją prakartėlę statome tik per Kūčias ir paprastai laikome savaitę iki Naujųjų metų“, – sakė bažnyčios klebonas brolis Arūnas Peškaitis.
Gyvąją prakartėlę statome tik per Kūčias ir paprastai laikome iki Naujųjų metų. Sakė klebonas A.Peškaitis.
Anot jo, kurti gyvąją prakartėlę prieš 10-metį kilo broliui Juliui Sasnauskui.
„Matyt, jį įkvėpė šv. Pranciškus, 1223 m. Grečo mieste, Italijoje, pirmasis prakartėlėje atkartojęs Jėzaus gimimo vaizdą“, – apie prakartėlių pradžią pasakojo A.Peškaitis.
Unikalios prakartėlės
Neįprastas prakartėles renka Rokiškio krašto muziejus.
„Prieš dešimtmetį iš savo mecenato italo Angelo Frosio gavome paskatinimą rengti prakartėlių konkursus“, – pasakojo Rokiškio krašto muziejaus Dailės skyriaus vedėja Marijona Mieliauskienė.
Nuo to laiko muziejus turi sukaupęs per 100 unikalių prakartėlių.
„Ekspoziciją rodome ištisus metus. Kolekciją eksponuojame ir Nacionaliniame Lietuvos dailės muziejuje, dažnai paskoliname dirbinius aplinkinių rajonų muziejams. Prakartėlės kuriamos iš netikėčiausių medžiagų - samanų, kriauklelių, metalo, molio, pakulų, linų. Vienintele tokia prakartėlių ekspozija Lietuvoje domisi ir užsieniečiai, jie kartais ją ir papildo“, – teigė M.Mieliauskienė.
Anot jos, šiemet apie 20 prakartėlių išvežta į Lincą (Austrija), kuris kitais metais kartu Vilniumi taps Europos kultūros sostine.
Prakartėlės
Prakartėlė – Kūdikėlio Jėzaus gimimo Betliejaus gyvulių tvarte sukurta kompozicija. Joje turi būti Mergelė Marija, šv. Juozapas ir pats Kūdikis. Taip pat dažnai čia sutinkami piemenėliai, Trys Karaliai ir tvartelio gyventojai – gyvuliai. Bažnyčiose prakartėlės paparastai įrengiamos Kūčių dieną ir pašventinamos per vakarines mišias.
Italijoje žmonės prakartėles pasistato ir namuose. Pastaruoju metu ypač populiaru jas suaktualinti: vietoj vieno iš Trijų karalių pastatyti JAV prezidentą Baraką Obamą.
