„Nuteistieji, vartojantys intravenines narkotines medžiagas, nebijo užsikrėsti ŽIV, nes užsikrėtę jie turi galimybę gauti pagerintą maitinimą, yra dažniau konsultuojami gydytojų, gali išvykti į kitas gydymo įstaigas ir taip toliau“, – rašoma departamento Sveikatos priežiūros skyriaus atsakyme BNS.
Įkalinimo įstaigose per penkis šių metų mėnesius, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, užfiksuoti 49 nauji ŽIV atvejai – tai 1,8 karto daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį (27). Daugiausiai naujų ŽIV atvejų per penkis mėnesius nustatyta Alytaus pataisos namuose (35). Pernai Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose išaiškinta 70 naujų ŽIV infekcijos atvejų ir tai sudarė trečdalį visų naujų atvejų.
Kalėjimų departamentas šią statistiką aiškina ir tuo, kad čia patikrinama daugiau nuteistųjų: nors kaliniai turi teisę raštu atsisakyti būti tiriami dėl ŽIV, patikrinama apie 95 proc. kalinčiųjų.
„ŽIV plitimo didėjimas yra ir laisvėje, tačiau, asmenys čia tiriami tik tie, kurie patys to pageidauja“, – nurodo departamentas.
Alytaus pataisos namuose organizuojamos įvairios prevencinės priemonės – tikrinami nuteistųjų daiktai, rengiami netikėti patikrinimai, stengiamasi išaiškinti narkotikų patekimą į pataisos namus organizuojančius kalinius ir perkelti juos į kitus sektorius. Su narkotikus vartojančiais asmenimis dirba psichologai.
Savo diagnozę sergantieji ŽIV dažniausiai pirmą kartą išgirsta iš įkalinimo įstaigos gydytojo, nors dalis jų užsikrečia laisvėje, vartodami leidžiamus narkotikus.
ULAC duomenimis, iš viso iki šių metų birželio 1 dienos Lietuvoje užregistruoti 2842 ŽIV užsikrėtę asmenys, iš jų 2262 vyrai ir 580 moterų. Kas penktas ŽIV užsikrėtęs asmuo Lietuvoje susirgo paskutine ŽIV ligos stadija – AIDS ir kas aštuntas asmuo, kuriam diagnozuota ŽIV infekcija Lietuvoje, yra jau miręs nuo įvairių priežasčių, įskaitant AIDS.
Daugiausiai užsikrėtusiųjų ŽIV (beveik 60 proc.) Lietuvoje užregistruota tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų, 21,7 proc. užsikrėtė per heteroseksualius santykius, 8,3 proc. – per homoseksualius santykius, dešimtadalio ŽIV užsikrėtimo būdas nenustatytas. Lietuvoje registruoti šeši perinataliniu būdu ŽIV užsikrėtę vaikai.
Pernai Lietuvoje ŽIV gydyti antiretrovirusinė terapija skirta 754 pacientų, įskaitant ir nuteistuosius esančius įkalinimo įstaigose.
Beveik kas antras pacientas Lietuvoje gaunantis antiretrovirusinę terapiją yra švirkščiamųjų narkotikų vartotojas.