„Laisvės atėmimo įstaigose esanti asmenų bendruomenė – tai yra mūsų visuomenės dalis, kuri tik laikinai izoliuota nuo jos. Įkalinimo įstaigose esanti bendruomenė yra atspindys bendros šalies visuomenės – problemos, kurios yra visuomenėje, yra ir šioje uždaroje bendruomenėje. Visame pasaulyje įkalinti asmenys laikomi viena iš labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių, jie priskiriami padidintos rizikos susirgti infekcinėmis ligomis grupei“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos Sveikatos skyriaus vedėja Birutė Semėnaitė.
Pasak medikės, į įkalinimo įstaigas patenkantys asmenys atsineša savo polinkius į žalingus įpročius (alkoholio, narkotinių ir kitų medžiagų vartojimą), visus kitus sveikatos negalavimus, kurie būnant laisvėje nebuvo sprendžiami: arba dėl to, kad dėl savo gyvenimo būdo asmuo turėjo ,,svarbesnių“ reikalų, arba dėl jo socialinės padėties sveikatos priežiūros paslaugos jam buvo neprieinamos. Ne paslaptis, kad į laisvės atėmimo vietas patenkantys asmenys dažnai turi sveikatos problemų, apie kurias patys net nežino, o jeigu ir žino, tai laisvėje jų nesprendžia ar negali išspręsti.
Visame pasaulyje kalbant apie įkalinimo įstaigas aktualiomis problemomis įvardijamos problemos, susijusios su narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu, užkrečiamosiomis ligomis, o pastarosioms plisti uždaroje bendruomenėje yra itin palankios sąlygos. Tačiau jokiu būdu negalima teigti, kad būtent įkalinimo įstaigos yra užkrečiamųjų ligų židiniai.
„Kaip tik šios įstaigos atlieka savotiško filtro vaidmenį – tai patvirtina ir medicininių duomenų statistinė analizė – virš 80 proc. įkalinimo įstaigoje diagnozuojamų naujų tuberkuliozės, ŽIV ligos atvejų nustatoma profilaktinių sveikatos patikrinimų metu asmeniui tik patekus į laisvės atėmimo įstaigą“, – sako Kalėjimų departamento atstovė.
2020 m. laisvės atėmimo įstaigose buvo atliktas Psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimo laisvės atėmimo vietų įstaigose tyrimas. Respondentų buvo teirautasi dėl kurių nusikaltimų šiuo metu atliekama bausmė. 30,6 procento – t. y. beveik trečdalis – apklaustųjų nuteisti už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, susijusius su disponavimu narkotinėms ar psichotropinėms, nuodingomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis. O dažna kitų nusikaltimų aplinkybė – alkoholio ar narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas.
„Priklausomybių gydymas yra kompleksinis ir, toli gražu, ne vien medicininis. Daugeliui į įkalinimo įstaigas patekusiųjų reikalinga ir gydymas, ir psichosocialinė reabilitacija, programos skirtos žmogaus elgesio keitimui ir motyvacijai blaiviam gyvenimui, tokiems žmonėms labai svarbu užimtumas“, – sako B.Semėnaitė.
Šiuo metu 4-se įkalinimo įstaigose – Marijampolės, Pravieniškių, Vilniaus ir Panevėžio pataisos namuose – veikia Priklausomybių reabilitacijos centrai. Kiekviename centre – po 20 vietų. Būtent čia yra vykdoma aprobuota „Priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų reabilitacijos programa“, kuri trunka maždaug metus. Šių vietų tikrai neužtenka kur kas didesniam skaičiui priklausomybes turinčių nuteistųjų. Todėl Kalėjimų departamento artimiausiuose planuose – plėsti šių paslaugų prieinamumą.
„Kalėjimų departamentas pasirinko prioritetu priklausomybių gydymą keičiant žmogaus elgseną, taikant reabilitacijos programas, o įrankių davimas į rankas, šiuo atveju – švirkštų, adatų dalijimas – būtų kraštutinė priemonė ir pripažinimas, kad negalime tiems priklausomybes turintiems žmonėms padėti kitomis priemonėmis“, – spaudos konferencijoje teigė Kalėjimų departamento Sveikatos skyriaus vadovė.
