Pirmojo sūnaus ji susilaukė 21-erių. Santykiai su berniuko tėvu nesusiklostė – vaiką augino viena. Tačiau netrukus Jovitos širdyje suplazdėjo naujos meilės viltis. Ji ištekėjo už 9 metais vyresnio Raimondo Mačio.
Sutuoktiniai sugyveno du sūnus: vienam šiuo metu 4-eri, kitam – 2,5.
Ištempiau 9 metus. Buvo ir smurto, ir alkoholio.
Tačiau šeiminis gyvenimas nebuvo rožėmis klotas: vyras mėgo išgerti, o apsvaigęs namiškius auklėdavo kumščiais.
„Ištempiau 9 metus. Buvo ir smurto, ir alkoholio“, – neslepia 31 metų Jovita.
Moters kantrybė galutinai išseko praėjusių metų liepos 5-ąją, kai smarkiai įkaušęs vyras grįžo namo ir ne tik kėlė triukšmą, bet ir jėga reikalavo žmonos meilės.
„Ištrūkau, išbėgau į lauką ir iškviečiau policiją“, – prisimena moteris.
Anuomet santykiuose ji padėjo tašką, nors oficialiai pora dar nėra išsiskyrusi.
Dėl teistumo užmerkė akis
J.Mačienė atveria visas kortas: neradusi laimės šeimoje užuovėjos ji ieškojo internetinėje pažinčių svetainėje. Joje užsiregistravo pusmetis iki lemtingo kivirčo su sutuoktiniu.
„Parašiau, kad ieškau suprantančio vyro, kuriam vaikai būtų ne kliūtis“, – sako moteris.
Parašiau, kad ieškau suprantančio vyro, kuriam vaikai būtų ne kliūtis.
Jos anketa netruko sulaukti dėmesio – Jovita gavo vienmečio širvintiškio Tomo Rulinsko laišką.
„Pradėjome bendrauti, išsikalbėti, atsiverti“, – dėsto moteris. Vieną tokią atvirumo valandėlę vyras jai prisipažino atliekantis bausmę Marijampolės pataisos namuose.
Nuteistasis sakė, kad kali dėl žmogaus sumušimo.
Saldžių meilės prisipažinimų apsvaigintai Jovitai šis faktas buvo nė motais.
„Man jis išplovė smegenis, apsuko galvą taip, kad stogas nuvažiavo“, – šiandien konstatuoja trijų vaikų motina ir kelia prielaidą, kad vyras už grotų sėdi toli gražu ne dėl muštynių, o dėl turto prievartavimo.
Pervedė ir santaupas, ir tai, ką pasiskolino
Susižavėjimas kaliniu Jovitai baigėsi labai liūdna pamoka. Norėdama, kad mylimasis kuo greičiau ištrūktų į laisvę, ji pakluso kiekvienam jo nurodymui.
Per kelis draugystės mėnesius Jovita mylimajam pervedė apie 11 tūkst. litų: „Už tokią sumą jis turėjo išeiti.“
Iš pradžių moteris kaliniui atseikėjo visas asmenines ir savo motinos santaupas, vėliau – viską, ką gavo per greitųjų kreditų paskolas. Iš viso pasiskolino 4,2 tūkst. litų.
„Du kreditus paėmiau savo, dar du – motinos, po patirto insulto turinčios invalidumo grupę, vardu“, – atvirauja iš pašalpų gyvenanti moteris.
Pagal T.Rulinsko instrukciją prašydama kredito ji nurodė turinti 1,5 tūkst. litų mėnesines pajamas.
Du kreditus paėmiau savo, dar du – motinos, po patirto insulto turinčios invalidumo grupę, vardu.
„Jis sakė, kad niekas manęs netikrins – ir netikrino. Pinigus gaudavau per 15 minučių: 1500, 1000, 700, ir 1000 litų. Du kreditus ėmiau iš „Credit24“ ir du iš „Vivus.lt“ – dėsto pašnekovė.
Šiuos skolintus pinigus ir lėšas, gautas pardavus šienapjovę, ji pervedė į T.Rulinsko nurodytą sąskaitą.
„Pinigus nedidelėmis sumomis pervedinėjau tokiai moteriškei – esą kalėjime dirbusiai jo draugo žmonai. Ji turėjo viską sutvarkyti“, – pasakoja J.Mačienė.
Norėtų, kad skolai „susimestų“ tauta
Jovita nedirba. Gyvena iš vadinamųjų vaiko pinigų, motinos neįgalumo pensijos ir pinigų, mokamų už jos slaugą. „Daržoves užsiauginame, laikome karvę, ožką, planuoju užveisti triušių“, – vardija ji.
Tačiau jos skolos kreditoriams siekia 1100 eurų – moteris jau turi reikalų su antstoliais, jai grasinama teismais. T.Rulinskui, kaip ir buvo galima tikėtis, svetimos bėdos mažiausiai rūpi.
Įrodyti, kad buvo apgauta, ne taip paprasta – parašė skundą policijai, tačiau išgirdo, kad bylą pradėti sunku, nes sudėtinga įrodyti T.Rulinsko nusikalstamą veiką.
„Kreipiuosi į žmones – gal jie padės tokioje nelaimėje, paaukodami mums po kelis eurus“, – viliasi moteris.
Kreipiuosi į žmones – gal jie padės tokioje nelaimėje, paaukodami mums po kelis eurus.
Laižytis širdies žaizdas jai jau padeda naujas draugas – niekur nedirbantis Mindaugas Zakarauskas.
Nuo jo Jovita jau laukiasi kūdikio – nėštumui 18 savaičių.
Ne pirma T.Rulinsko auka
J.Mačienė suvokia – nuo kvailumo vaistų nėra. Šiandien ji pati negali paaiškinti, kaip galėjo būti tokia patikli.
O juk galėjo elementariausiai į „Google“ įvesti sparną aplinką ją internetu rėžusio vyriškio vardą ir pavardę. Būtų atradusi, kad machinacijomis T.Rulinskas jau pasižymėjęs. Ir Jovita – ne pirmoji kalinio į spąstus įviliota moteris.
27 metų šiaulietė kartu su Marijampolės pataisos namuose bausmę dėl vagystės atliekančiu T.Rulinsku pernai buvo teisiami dėl pasikėsino sukčiauti, kai iš vienos pagyvenusios moters išviliojo banko sąskaitoje esančius pinigus – 4 tūkst. litų.
T.Rulinskas veikė pagal tokią pačią sukčiavimo schemą, kuri buvo panaudota ir prieš Seimo narę – socialdemokratę Mariją Aušrinę Pavilionienę.
2013 metų kovo 30-osios rytą viena garbingo amžiaus vilnietė į fiksuoto ryšio telefoną sulaukė skambučio – jai paskambinęs vyriškis prisistatė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnu.
Pasinaudojus išviliotais elektroninės bankininkystės kodais iš nukentėjusiosios pinigai buvo pervesti į Jolantos R. sąskaitą.
Jis paprašė, kad duočiau savo banko sąskaitos elektroninės bankininkystės kodus ir slaptažodžius, nes man perves pinigų.
Baudžiamojon atsakomybėn patraukta Jolanta R. pareigūnams pasakojo, kad su T.Rulinsku susipažino maždaug prieš du mėnesius „per pažintis internetu“.
„Jis paprašė, kad duočiau savo banko sąskaitos elektroninės bankininkystės kodus ir slaptažodžius, nes man perves pinigų“, – teigė mergina.
Pasak jos, vieną rytą į mobiliojo ryšio telefoną paskambinęs T.Rulinskas pranešė, kad pervedė 4 tūkst. litų ir reikia kuo skubiau juos nuimti.
Mergina tikino, jog nieko blogo neįtarė, nerimauti ėmė tik tuomet, kai banko darbuotoja, paėmusi dokumentus, ilgai jų negrąžino, o po kiek laiko atvyko policininkai ir ją sulaikė.
Naudojasi žmonių naivumu
Lietuvos kriminalinės policijos biuro Administravimo valdybos viešųjų ryšių vyriausioji specialistė Jelena Zuj patvirtino: su sukčiavimo, išviliojant pinigus, atvejais pareigūnams tenka susidurti neretai.
„Absoliučioje daugumoje atvejų naudojamasi žmonių patiklumu ir bandoma manipuliuoti jų jausmais“, – sako J.Zuj.
Išviliojamų pinigų sumos svyruoja nuo kelių šimtų iki keliolikos tūkstančių eurų.
„Būtent žmonių patiklumas ir apsunkina panašių veikų tyrimą, nes žmonės ima kreditus ir atiduoda pinigus savo noru, dažniausiai ne itin gerai pažįstamiems žmonėmis, nors pasitaiko atvejų, kai išvilioti pinigus gali ir pažįstamas asmuo“, – aiškina specialistė.
Būtent žmonių patiklumas ir apsunkina panašių veikų tyrimą, nes žmonės ima kreditus ir atiduoda pinigus savo noru.
Ji pažymi, kad patikimiausias būdas apsisaugoti nuo panašių nusikalstamų veikų yra budrumas ir teisiškai įtvirtinamas pinigų perdavimo faktas, kuriuo vadovaujantis vėliau būtų galima išieškoti pinigus iš juos pasiskolinusio žmogaus.
Išeitis – SIM kortelių registracija?
Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos vadovas Liutauras Valickas sako, kad bylų, iškeltų dėl pinigų išviliojimo apgaule, paėmus greituosius kreditus, pasitaiko labai retai: „Tai – net ne procentai, o tik procentinė dalis nuo visų išduotų kreditų.“
J.Mačienės atvejis esą dar kartą patvirtina būtinybę Lietuvoje numatyti privalomą SIM kortelių registraciją.
„Be to, kompleksiškai žiūrint į problemą, reikėtų užtikrinti, kad laisvės ribojimai įkalinimo įstaigose būtų realūs“, – akcentavo L.Valickas.
Jis įsitikinęs, kad greitųjų kreditų sektoriui nepelnytai bandoma primesti pareigą atsakyti už visas šalyje esančias blogybes.
Kompleksiškai žiūrint į problemą, reikėtų užtikrinti, kad laisvės ribojimai įkalinimo įstaigose būtų realūs.
„Per pastarąjį laiką labai aiškiai identifikavome, kad mūsų sektorius, kaip koks peroksidas, išputojo į viešumą skaudulių, kuriuos reikėtų spręsti. Pirmiausia mūsų tautoje vyrauja supratimas, kad pinigais galima daug ką nupirkti. Vienas tokių pavyzdžių – moteris tikėjo, kad imdama kreditus sutrumpins mylimojo kelią į laisvę. Neironizuoju – baisiuosi ir liūdžiu, žmogiškai šnekant“, – neslėpė asociacijos vadovas.
Apgavo kreditų įmones
Paklaustas, kaip moteris, gyvenanti iš pašalpų, galėjo pasiimti tūkstantines paskolas, L.Valickas paragino į situaciją pažvelgti iš kitos pusės.
„Kažkoks žulikas sukurstė moterį – ji apgavo kredito įmonę. Ta apimtimi galbūt ją reikėtų traukti atsakomybėn už kreditorinį sukčiavimą, kad savo veiksmais sąmoningai pateikė klaidinančią informaciją ir įgijo teisę į lėšas, kurios jai nepriklausė“, – svarstė pašnekovas.
Be to, tokie atvejai esą atskleidžia ir kitą tendenciją. „Žmonės disponuoja pajamomis, kurios ne visada matomos oficialiose duomenų bazėse: dirbantys su individualia veikla, patentais ir pan.“, – aiškino L.Valickas.
Jo įsitikinimu, kredito sandoris vyksta tarp dviejų sąmoningų subjektų.
Greitųjų kreditų paslaugomis naudojasi tūkstančiai klientų, su įsipareigojimais nesusitvarko esą tik keli procentai.
Suteikia teisinę konsultaciją
L.Valickas atkreipė dėmesį neatstovaujantis viso greitųjų kreditų rinkos sektoriaus, kuriame aktyviai dirba beveik 40 įmonių, o 60 yra užsiregistravusios kaip turinčios teisę tokiai veiklai. Asociacija vienija 11 įmonių.
„Yra įmonių, kurios dirba atsakingai, stengiasi įvesti reikalavimus ir saugiklius, kitoms – dzin. Įdomumo dėlei paimkite kreditą iš mūsų asociacijos įmonės ir iš komercinio banko. Nemokumo atveju palyginkite, su kuo bus lengviau susitarti. Matysite, sąlygos skirsis kaip diena ir naktis. Mūsų sektorius geranoriškai sprendžia tokius klausimus“, – užtikrino jis.
Kiekvienu atveju kliento problemos sprendžiamos individualiai.
„Žmonės, kurie susiduria su problemomis grąžinant kreditą, manosi, kad juos apgavo, pažeidė jų teises ir interesus, tegul pirmiausia kreipiasi į asociaciją. Jei tai bus asociacijos įmonės, bandome tarpininkauti, jei ne asociacijos – nemokamai suteikiame teisinę konsultaciją, kaip galima spęsti problemą, ko prašyti ir ko realiai tikėtis“, – kalbėjo L.Valickas ir kilus neaiškumų pasiūlė informacijos ieškoti internetinėje svetainėje apiekredita.lt.
