„A.Veryga šiais metais jau nužudė 700 žmonių“, – skelbia tinklalapio laisvaslaikrastis.lt antraštė. Publikacija socialiniame tinkle pasirodė šeštadienį, o nuo to laiko ja pasidalino 1,6 tūkst. feisbuko vartotojų.
Skelbiamas tekstas aiškina, kad mirčių skaičius Lietuvoje šiemet išaugo, o pagrindinė to priežastis – „A.Verygos įsakymu atjungtos visos sveikatos paslaugos žmonėms, kuriems to mirtinai reikia“. Tai nėra tiesa.
Statistikos raizgalynėje
Socialiniame tinkle skelbiamoje publikacijoje remiamasi „Kardiolitoje“ dirbančio kraujo sistemos ligų gydytojo, profesoriaus E.Vaitkaus teiginiais apie neva Lietuvoje padidėjusį mirtingumą.
Vis dėlto remiantis Lietuvos statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2020 m. registruotų mirčių skaičius beveik nesiskiria nuo registruoto 2019 m. ar 2018 m.
Per 32 šių metų savaites mūsų šalyje registruota 24 131 mirtis. Pernai tokiu pat metu registruotos 24 298 mirtys, o 2018 m. – 25 203 mirtys.
Detalią informaciją apie mirtis Lietuvoje renkančio ir analizuojančio Higienos instituto duomenimis, per pirmus keturis šių metų mėnesius mirė 13 505 žmonės, praėjusiais metais per tą patį laikotarpį suskaičiuotos 14 364 mirtys.
Vertinant Statistikos departamento duomenis, nuo karantino paskelbimo kovo 15 d., 11 metų savaitės, mirčių skaičius mūsų šalyje siekia 16 551 atvejį. 2019 m. per tą patį laikotarpį mirė 15 740 šalies gyventojai, o užpernai 16 201.
Kol kas yra klaidinga manyti, kad dėl mirčių skaičiaus pokyčio kaltas karantinas.
Nuo karantino paskelbimo dienos Lietuvoje mirė 811 žmonių daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. 100 daugiau nei remdamiesi birželio mėnesio duomenimis skelbė laisvaslaikrastis.lt autoriai. Tačiau ar tai reiškia, kad visos mirtys susijusios su karantinu? Ne.
Per anksti vertinti
Duomenis apie mirtis Lietuvoje analizuojanti Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus vadovė Sandra Mekšriūtė 15min sakė, kad, demografų nuomone, reikšmingo mirtingumo padidėjimo – nėra.
Pašnekovės manymu, dėl kintančio gyventojų skaičiaus vertinti absoliučius skaičius itin sudėtinga, todėl mokslininkai vertina 100 tūkst. gyventojų tenkantį mirčių skaičių. Šio rodiklio dar teks palaukti, nes jis skaičiuojamas tik pasibaigus kalendoriniams metams, kuomet aiškus vidutinis šalies gyventojų skaičius.
S.Mekšriūtė pastebi, kad net ir stebint absoliučius duomenis, lyginami kelių metų rodikliai, todėl šių metų duomenys bus lyginami su vidutiniu 2015–2019 m. mirtingumo vidurkiu. Ekspertės teigimu, įvertinus ilgalaikius duomenis reikšmingo mirčių padidėjimo šiemet nematyti.
„Kol kas yra klaidinga manyti, kad dėl mirčių skaičiaus pokyčio kaltas karantinas. Mes nesame linkę daryti išvadų principu „jeigu po to, tai dėl to“. Mirčių skaičiaus svyravimui įtaką gali padaryti ir kiti veiksniai, apie kuriuos kol kas, deja, anksti spręsti“, – atsakyme 15min aiškino Higienos instituto atstovė.
Teiginys, esą karantinas „nužudė“ šimtus žmonių, yra klaidinantis. Tiksliam situacijos vertinimui duomenų kol kas nėra pakankamai, o tikroji karantino įtaka šalyje registruojamam mirčių skaičiui paaiškės tik kitąmet.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
