Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2013 07 17 /14:35

Kaltindami konservatorius dėl krizės socialdemokratai tėkštelėjo ir prezidentei Daliai Grybauskaitei, ir Skandinavijos bankams

Socialdemokratai trečiadienį pareiškė, kad konservatorių Vyriausybės sprendimai, kuriuos Konstitucinis Teismas (KT) yra paskelbęs prieštaraujančiais Pagrindiniam įstatymui, Lietuvai kainuos 4–5 mlrd. Lt. Krizės slėpimu konservatorių kaltinti valdančiosios partijos atstovai piktinosi ne tik politiniais priešininkais, bet ir prezidente Dalia Grybauskaite, kuri galėjo vetuoti Andriaus Kubiliaus Vyriausybės teiktus įstatymus, bet to nepadarė.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Algirdas Butkevičius
Dalia Grybauskaitė ir Algirdas Butkevičius / 15min.lt/Juliaus Kalinsko nuotr.

2010 metų pavasarį KT išaiškino, kad per ekonominę krizę sumažintas senatvės ir invalidumo pensijas būtina teisingai ir per protingą laikotarpį kompensuoti. Šiemet KT pripažino, kad įstatymų pakeitimai, kuriais dėl ekonominės krizės sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginės algos koeficientai, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai teisei gauti teisingą apmokėjimą už darbą.

Iš viso KT netinkamais pripažino 6 įstatymus, kurie buvo priimti valdant konservatoriams. Socialdemokratai piktinosi, kad tai kaip reikiant smogs Lietuvai per kišenę, o atsiskaityti su žmonėms teks jiems.

Prezidentė visus įstatymus pasirašė, bet savo metinėse ataskaitose, kur kalba, kaip gerai dirbo, to nepasako, – sakė A.Sysas.

Seimo Socialdemokratų frakcijos narys Algirdas Sysas trečiadienį teigė, jog jeigu KT sprendimus Lietuva pradėtų vykdyti nuo spalio 1-osios, iki metų pabaigos tam reikėtų 51 mln. Lt.

„Prezidentė visus įstatymus pasirašė, bet savo metinėse ataskaitose, kur kalba, kaip gerai dirbo, to nepasako“, – sakė A.Sysas.

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis pabrėžė, kad D.Grybauskaitė turėjo įvertinti, ar siūlomi įstatymų pakeitimai neprieštarauja Konstitucijai ir apskritai ar dera su Lietuvos teisine sistema.

V.Andriukaitis aiškino, kad KT 2009 m. pabaigoje, prieš naktinę mokesčių reformą, paskelbė nutarimą, kuriame apibrėžė, kaip turi elgtis Vyriausybė, jei valstybėje susidarė sunki padėtis.

Anot socialdemokrato, A.Kubilius negalėjo jo nepaisyti, nes KT nutarimas turi įstatymo galią. Todėl dabar esą atsirado rimtas pagrindas svarstyti apie konservatorių lyderio atsakomybę. Tačiau iki tol V.Andriukaitis nori sulaukti, ką KT nuspręs dėl dar kelių A.Kubiliaus Vyriausybės priimtų įstatymų, ir iki galo suskaičiuoti, kiek pinigų reikės išmokoms bei kompensacijoms.

G.Kirkilas: paniką sukėlė bankų specialistai

2008 ir 2009 metais neatsakingai dėstydamas universitete paskaitas apie matematinius metodus ekonomikoje (banke pradėjau dirbti 2010 metų pabaigoje) sukėliau krizę Lietuvoje. Atsiprašau, – iš kaltinimų pasijuokė N.Mačiulis.

Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas aiškino, kad prie krizės sukėlimo prisidėjo ne tik A.Kubilius, bet ir bankų specialistai. A.Kubilius ir ekonomikos ekspertai tvirtina, kad iki 2008 m. Seimo rinkimų dirbusi G.Kirkilo Vyriausybė nepaisė įspėjimų apie artėjantį sunkmetį ir bandė nuslėpti krizę, kuri jau tuomet buvo įsisukusi į Lietuvos finansus.

„Buvo sukelta didelė finansinė panika. Daugiausia prie to prisidėjo bankiniai ekspertai, mano požiūriu“, – sakė jis.

Paprašytas įvardinti, G.Kirkilas aiškino turintis omenyje visus, figūruojančius viešumoje: „Ponas Mačiulis, ponas Nausėda (Nerijus Mačiulis yra „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, o Gitanas Nausėda – SEB banko prezidento patarėjas – aut.), jie atstovauja bankams. Man keista, kad jie dažniausiai prisistato nepriklausomais ekspertais, Vakaruose tai būtų neįmanoma.“

G.Kirkilo teigimu, po 2008-ųjų rudenį įvykusių rinkimų į valdžią atėję konservatoriai neteisingai įvertino situaciją ir ėmėsi blogų žingsnių, todėl visi makroekonominiai rodikliai pablogėjo, o valstybės skola beveik patrigubėjo.

„Kodėl konservatoriai net nemėgino prisijungti prie euro? Mano požiūriu, neprisijungimas prie euro naudingas tik komerciniams bankams. Kokia pirma jų reakcija buvo paskelbus, kad sieksime euro? Jie iškart pradėjo abejoti, gąsdinti žmones ir panašiai. Euro neturėjimas mums per metus kainuoja apie pusę milijardo“, – dėstė socialdemokratas.

N.Mačiulis: „Dėstydamas sukėliau krizę. Atsiprašau“

N.Mačiulis į jam pareikštą kritiką sureagavo socialiniame tinkle „Facebook“.

„2008 ir 2009 metais neatsakingai dėstydamas universitete paskaitas apie matematinius metodus ekonomikoje (banke pradėjau dirbti 2010 metų pabaigoje) sukėliau krizę Lietuvoje. Atsiprašau“, – rašė jis.

A.Kubilius: tai – propagandistų šaudymas tuščiais šoviniais

Ekspremjeras konservatorių lyderis A.Kubilius, reaguodamas į socialdemokratų pareiškimus, išvadino juos propagandistais.

„Natūralu, kad socialdemokratai, jausdami neigiamą visuomenės nuomonę dėl jų bandymo užstoti stambios politinės korupcijos byloje nuteistus Darbo partijos lyderius, bando keisti temą. Tačiau propagandinis išpuolis šį kartą pradėtas tuščiais šoviniais, absurdiškai apkaltinant bankų ekspertus ir konservatorius sukėlus pasaulinę finansų krizę. Kaip suprantu socialdemokratus, tai Nerijus Mačiulis, Gitanas Nausėda ir konservatoriai sukėlė finansų krizę JAV, Latvijoje, Estijoje, Vengrijoje, Italijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Kipre, Portugalijoje ir visur ten, kur per pastaruosius keletą metų regėjome ekonominius sunkumus“, – teigė A.Kubilius.

Jo teigimu, tokias nesąmones išsigalvoti ir kalbėti gali tik socialdemokratų propagandistai, nieko nesuvokiantys apie šalies ekonomiką, krizę bei sprendimus, kurių reikėjo, kad Lietuva atsigautų po sunkmečio. A.Kubilius tikina, kad tie patys dabar garsiai kalbantys socialdemokratai savo nevaldomu išlaidavimu prieš 2008 m. Seimo rinkimus pablogino šalies ekonomines perspektyvas ir slėpė tikrąją Lietuvos ekonomikos padėtį.

„Socialdemokratų propagandistų G.Kirkilo, A.Syso ir V.P.Andriukaičio teiginiai, kad Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas reikalauja 1 mlrd. litų šalies biudžete, yra nepagrįsti. KT tikrai nenurodė, kad valdžia gali daugiau nebetaupyti. KT tik nurodė, kad toliau laikantis taupymo, reikia taikyti kitokias taisykles. Be abejo, KT nutarimas šiuo požiūriu yra keistas, nes jis pripažino, kad solidarus taupymas, kai daugiau uždirbantiems atlyginimai buvo sumažinti daugiau, o mažiau uždirbantiems – mažiau, neatitinka Konstitucijos. Išeitų, kad taupant reikėjo daugiau taupyti mažiau uždirbančiųjų sąskaita. Socialdemokratai, o pirmiausia – ministras pirmininkas, ir toliau tęsdami labai svarbią taupymo politiką bei reaguodami į KT nutarimą, turėtų pasiūlyti sprendimus, kurie nepažeistų teisingumo principų ir užtikrintų viešųjų finansų stabilumą. Būtų nusikalstama, jei tariamai remdamiesi KT nutarimu socialdemokratai vėl pradėtų milijardinį išlaidavimą, pirmiausia skirdami milijonus ir taip daug uždirbančių Seimo narių, ministrų ar KT teisėjų algų didinimui“, – sakė Seimo opozicijos lyderis A.Kubilius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos